Harapos raštas arba Indo raštas – grupė simbolių, rasta Indo slėnio regione ir priskiriama Harapos civilizacijos brandžiajai stadijai (XXVI-XX a. pr. m. e.). Kad šie simboliai yra rašto ženklai, nėra visuotinai sutarta, bet kokie bandymai iššifruoti šį raštą buvo nesėkmingi.
Pirmas rastas Harapos įrašas žinomas nuo 1847 m. (archeologo Alexander Cunningham perpiešimas), o dabar žinoma virš 4000 tokių objektų su šiais simboliais, dalis jų rasta Vidurinėje Azijoje, Mesopotamijoje. Tamilų epigrafas Iravatham Mahadevan, ištyręs ~3700 objektų, nustatė 417 skirtingų ženklų. Jis taip pat nustatė, kad įrašą vidutiniškai sudaro 5 ženklai, o ilgiausią – 17 ženklų. Jo manymu, rašymo seka yra iš dešinės į kairę. Pirmieji tyrinėtojai Harapos raštą laikė Brahmi rašto pirmtaku, bet dabar ši idėja dažniausiai vertinama skeptiškai.
Antspaudų rinkinys su Harapos ženklaisDholaviroje rasta 10-ies ženklų serija
Seniausi įrašai datuojami nuo ankstyvojo Harapos laikotarpio (XXXIII a. pr. m. e.), bet daugiausia randami iš brandžiosios Harapos laikotarpio. Dauguma įrašų rasta ant plokščių, stačiakampių antspaudų, bet taip pat Harapos raštas aptinkamas ir ant įrankių, keramikos, varinių lėkščių. Po XIX a. pr. m. e. Harapos įrašų neberandama, išskyrus keletą diskutuotinų ženklų, rastų Gudžarate (datuojamų XVI a. pr. m. e.). Tamilų mokslininkų nuomone, Harapos raštą primena ženklai ant archeologinių radinių, rastų Pietų Indijoje. Tuo tarpu indų archeologas S. R. Rao teigė, kad Harapos raštas yra seniausia pasaulyje abėcėlė, davusi pradžią finikiečių raštui.
Harapos raštas piktografinis, nors yra ir abstrakčių ženklų. Skirtingų ženklų skaičius (400–600) atitinka įprastus logograminius-skiemeninius raštus.
Harapos rašto dešifravimą riboja tai, kad nerasta jokio dvikalbio teksto, duomenys apie Harapos kalbą ir kilmę yra tik hipotetiniai, nerasta jokių ilgesnių nei 17 ženklų įrašų.
