Gulielmas Markonis (it. Guglielmo Marconi, 1874 m. balandžio 25 d. Bolonija, Italija – 1937 m. liepos 20 d. Roma, Italija) – italų fizikas, labiausiai žinomas kaip radijo išradėjas. 1909 m. gavo Nobelio fizikos premiją.
Biografija
Gimė Bolonijoje, Italijoje. Buvo antras Džiuzepės Markonio (Giuseppe Marconi) ir Anos Džeimson (Annie Jameson) sūnus.
Mokykloje Gulielmui sunkiai sekėsi mokytis.
Išsilavinimą įgijo Augusto Rigio (Augusto Righi) laboratorijoje Bolonijoje, vėliau mokėsi Florencijos Kavaliero institute, dar vėliau Livorno.
Pirmąjį aparatą, veikiantį radijo bangų principu, sukonstravo iki 1895 metų. 1897 m. Didžiojoje Britanijoje G. Marconi patentavo pirmąjį pasaulyje bevielį radijo ryšį ir įkūrė bendrovę Marconi’s Wireless Telegraph. Tais pat metais perdavė radijo ryšio signalą didesniu nei 19 kilometrų nuotoliu. 1899 m. užmezgė radijo ryšį tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos per Lamanšą, 1901 m. – tarp Amerikos ir Europos (apie 3400 km). 1902 m. patentavo magnetinį detektorių, o – 1905 m. horizontaliąją kryptinę anteną. 1907 m. įkūrė pirmąją komercinę transatlantinę ryšio tarnybą.[1]
1924 m. gavo markizo titulą.
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 1332 ir krateris Mėnulyje.[2]
Šaltiniai