Kitos reikšmės – Gražiškiai (reikšmės).

Gražiškiai
Gražiškių miestelis iš pietų pusės.
Gražiškiai
54°28′01″š. pl. 22°55′19″r. ilg. / 54.467°š. pl. 22.922°r. ilg. / 54.467; 22.922 (Gražiškiai)
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija	Gražiškių seniūnija
Gyventojų (2021)	275
Vikiteka	Gražiškiai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Gražìškiai Kilmininkas: Gražìškių Naudininkas: Gražìškiams Galininkas: Gražiškiùs Įnagininkas: Gražìškiais Vietininkas: Gražìškiuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Grażyszki[2]

Gražiškiai – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 13 km į rytus nuo Vištyčio prie kelio  200  Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis ; Širvintos dešiniajame krante (kur įteka Gražupis). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Gražiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, veikia paštas (LT-70029), gimnazija, biblioteka, bendruomenės namai.

Manoma, jog žodis Gražiškiai kilęs iš šalia tekančio Graužos arba Gražupio upelio pavadinimo (vandenvardinis vietovardis). Ankstyvuosiuose rašytiniuose šaltiniuose vietovė vadinama Gražos arba Gražių vardu, o nuo XVII a., pridėjus priesagą jau kaip Gražiškiai.

Gražiškiai yra pietvakarių Lietuvoje, Sūduvos aukštumoje, Vilkaviškio rajono pietuose. 5 km į pietvakarius nuo Gražiškių yra Vištyčio regioninis parkas. Apylinkėse telkšo Talaikės, Vygrio, Beržinio, Armudiškių, Dotamų ežerai.

Pietrytinėje miestelio dalyje susikerta du krašto keliai:

•  185  Vilkaviškis–Gražiškiai 
•  200  Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis 

Rajoninis kelias:

•  5117  Gražiškiai–Vygreliai–Beržynai 

Gyvenvietės atsiradimas siejamas su XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje vykdyta Užnemunės kolonizacija. Naujai kuriamą kaimą sudarė kalnas su aplinkinėmis žemėmis, jam duotas Gražos arba Gražių pavadinimas. 1598 m. Nemunaičio girininkas Jonas Naruševičius pirmuoju gyvenvietės savininku paskyrė Vaitiekų Gintautą, kuris įkūrė Gražių dvarą. Jo iniciatyva apie 1600 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, kuriai J. Naruševičius paskyrė dešimtinę iš visų Nemunaičio girininkijos gyventojų. 1606 m. Vaitiekaus dvaras turėjo 16 valakų žemės, 90 margų miško, vandens malūną prie Dotamo upės. 1623 m. minima, jog prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. Laikui bėgant bažnyčia sunyko, vietoje jos 1745 m. pastatyta nauja medinė. 1746 m. Gražiškiai gavo savaitinių turgų ir 4 metinių prekymečių privilegiją. 1781 m. atkurta parapinė mokykla.^[3]

Gražiškių parapijai tapus viena turtingiausių Užnemunėje, jos klebonais XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje buvo skiriami vyskupai. XIX a. viduryje šalia pradžios mokyklos veikė ir aukštesnioji mokykla, kuri rengė valsčiaus raštininkus.

1863 m. Gražiškių apylinkėse veikė valstiečio G. Martinaičio vadovaujamų sukilėlių būrys. 1865 m. apylinkės gyventojų iniciatyva įsteigta pirma valdiška mokykla. 1925 m. pastatyta nauja medinė mokykla, kuri Antrojo Pasaulinio karo metu buvo apgriauta ir atstatyta 1951 m., 1946–1948 m. – progimnazija, nuo 1948 m. Gražiškių vidurinė mokykla.

1877–1881 m. gyvenvietėje pastatyta dabartinė mūrinė Gražiškių bažnyčia. XIX a. pabaigoje Gražiškiai buvo kaimas Vilkaviškio apskrities Vaitkabalių valsčiuje.^[4]

Gražiškių gyventojai dalyvavo 1905–1907 m. revoliuciniuose įvykiuose, 1918 m. masine kolektyvine peticija parėmė Lietuvos Valstybės Tarybos veiklą. 1935 m. Gražiškių gyventojai dalyvavo Suvalkijos valstiečių streike.

Po II pasaulinio karo miestelis tapo Gražiškių apylinkės centru. Apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės Lietuvos partizanai. 1947 m. įkurta pirmoji biblioteka. 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. ^[5] Apylinkėje buvo keturi kolūkiai: „Gražiškietis“, „Tiesa“, „Gintaras“ ir „Gimtoji žemė“. 1947 m. įsteigta biblioteka, 1959 m. klebonijos patalpose įsteigti kultūros namai, paštas, ambulatorija, kolūkio kontora. Miestelyje veikė dramos, dailiojo skaitymo būreliai, vyrų, moterų ansambliai, kaimo kapela, kultūros namuose buvo rodomi filmai. 1987 m. įkurtas lig šiol veikiantis etnografinis ansamblis „Gražupis“.

2001 m. patvirtintas Gražiškių herbas. 2002 m. liepą miestelis minėjo 400 metų įkūrimo jubiliejų. 2009 m. liepos 19 d. iš Gražiškių kilusių žmonių iniciatyva prie vidurinės mokyklos atidengtas į tėviškę grįžti kviečiančio angelo paminklas. 2010 m. balandžio 7 d. oficialaus vizito metu miestelyje lankėsi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.^[6]

Pirmojo 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo metu įvardinami du Gražiškių kaimai, kuriuose iš viso buvo 52 ūkiai ir 398 gyventojai.

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m.	1881 m.	1888 m.[7]	1923 m.sur.[8]	1939 m.	1953 m.	1959 m.sur.[9]	1970 m.sur.[10]
169	315	357	398	301	352	352	288
1977 m.[11]	1979 m.sur.[12]	1985 m.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2011 m.sur.[16]	2021 m.sur.[17]	-
318	375	340	393	401	349	275	-
Demografinės raidos histograma

• Antanas Vasys-Vasiliauskas (1902–1974), istorikas, profesorius.
• Algirdas Lukoševičius (1932–2011), agronomas.
• Kęstutis Paliokas (1933–1978), dailininkas.

Gražiškiuose yra išlikęs senas paprotys tarp Kalėdų ir Trijų Karalių švęsti Šyvio (balto žirgo) šokdinimo šventę, priklausančią Užgavėnių švenčių ciklui. Šios šventės pagrindinis personažas pavaizduotas ir miestelio herbe.

Miestelyje aktyviai veikia etnografinis ansamblis „Gražupis“, dalyvaujantis Lietuvių dainų šventėse, rajono renginiuose, koncertavęs Lenkijoje, įrašęs keletą dainų Lietuvos radijo studijoje. Dabartinė ansamblio vadovė – Aldona Krapavickienė.

• 
  Paštas
• 
  Angelo paminklas prie Gražiškių gimnazijos
• 
  Mėgėjiškų skulptūrų kiemelis

• Gražiškiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 400 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
		VILKAVIŠKIS – 24 km Užbaliai – 8 km
	VIŠTYTIS – 14 km
		Vygreliai – 6 km	Akmenynai – 13 km KALVARIJA – 22 km