Gediminas Baravykas (1940 m. balandžio 12 d. Pasvalyje – 1995 m. vasario 25 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas architektas.

Remiantis kolegų pasakojimais, vienas svarbiausių G. Baravyko architektūros bruožų – emocinis paveikumas, kuris atsispindi ir interjeruose.^[1]

1958 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1964 m. baigė Lietuvos SSR valstybinį dailės institutą.

Nuo 1964 m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute: 1970–1975 m. grupės vadovas, 1975–1984 m. vyriausiasis projektų architektas, nuo 1984 m. skyriaus viršininkas. 1985–1987 m. instituto vyr. architektas. Nuo 1978 m. SSKP narys. 1987–1990 m. Vilniaus miesto vyr. architektas. 1988 m. SSRS dailės akademijos docentas. 1990–1992 m. Miestų statybos projektavimo instituto skyriaus vyr. architektas. 1992–1995 m. projektavimo firmos „Urbis“ vadovas.^[2][3]

• 1976 m. SSRS Ministrų Tarybos premija (už Vilniaus santuokų rūmų architektūrą)
• 1976 m. LTSR nusipelnęs architektas
• 1985 m. SSRS valstybinė premija už Kauno IX forto memorialinį kompleksą
• 1988 m. SSRS dailės akademijos narys korespondentas

2010 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto valdžia Šnipiškėse esančiai bevardei gatvei suteikė architekto vardą.

• 1972 m. paminklai kovotojams už kolūkinį kaimą (Šakių raj.), revoliucionieriui Zigmui Angariečiui (Vilnius, skulpt. Alfonsas Ambraziūnas)
• 1973 m. Jono Ragausko antkapinis paminklas (Vilnius, skulpt. Steponas Šarapovas)
• 1974 m. Vilniaus miesto santuokų rūmai (Vilnius)
• 1974 m. poetės Salomėjos Nėries paminklas (Vilnius, su Gyčiu Ramuniu, skulpt. Vladas Vildžiūnas)
• 1977 m. dviejų salių kino teatras „Maskva“ (Vilnius)
• 1977 m. memorialas koncentracijos stovyklos „Oflag-53“ vietoje (Pagėgiai, skulpt. S. Šarapovas)
• 1977–1978 m. buv. Vilniaus aukštoji partinė mokykla ir jos bendrabutis, dab. Vilniaus pedagoginio universiteto antrieji rūmai (Vilnius, su G. Ramuniu)
• 1979 m. paminklas komjaunuoliams pogrindininkams (Kaunas, Sąjungos aikštė)
• 1980 m. buv. LTSR revoliucijos muziejus, dab. Nacionalinė dailės galerija (Vilnius, su Vytautu Vieliumi)
• 1983 m. paminklas Lietuvos partizanams pogrindininkams (Vilnius)
• 1984 m. Civilinės metrikacijos biuras (Anykščių koplyčia)
• 1984 m. Šeškinės visuomeninis prekybos centras (Vilnius, su Kęstučiu Pempe, Gyčiu Ramuniu)
• 1984 m. IX forto memorialinis ansamblis (Kaunas, su V. Vieliumi, skulpt. A. Ambraziūnas)
• 1985 m. poilsio namai prie Bildžio ežero (Vilniaus raj., su K. Pempe, G. Ramuniu)
• 1987 m. aikštė su skulptūra „Pirmosios kregždės“ (Vilnius, su Algimantu Nasvyčiu, Vytautu Nasvyčiu, skulpt. Juozas Mikėnas)
• 1993 m. gamykla „AMH Elgama“ ir viešbutis (Vilnius, su kitais)
• 1994 m. paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui (Raudondvaris, Kauno raj., skulpt. Leonas Žuklys)
• 1994 m. Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (su arch. Brunonu Bakaičiu)
• 1996 m. Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia (Vilnius, su kitais)

Vilniaus miesto savivaldybės valdžia 2010 m. kovo 1 dieną priėmė nutarimą suteikti kelioms bevardėms Vilniaus gatvėms pavadinimus. Buvo nutarta bevardę gatvę prie „Forum Palace“ arenos, tarp Konstitucijos prospekto ir Upės gatvės pavadinti architekto garbei, juoba netoliese stovi architekto projektuota Nacionalinė meno galerija. Buvo numatyta surengti oficialų gatvės atidarymą balandžio 12 dieną, tačiau dėl paskelbto valstybinio gedulo po Lenkijos delegacijos lėktuvo aviakatastrofos prie Smolensko, iškilmės atidėtos į penktadienį, balandžio 16 dieną. Jos įvyko 16 valandą. Susirinko architekto giminaičiai ir buvę darbo kolegos, grojant orkestrui buvo atidengta lentelė „Gedimino Baravyko gatvė“. Iškilmės pratęstos Lietuvos architektų sąjungos būstinėje, parodytas 6 minučių filmas apie architektą.^[4]