Galai (lot.galla – rašalinis riešutėlis), arba cecidijos, parazitinių vabzdžių, erkių ir kitų smulkių gyvūnųlapų paviršiuje arba jų audiniuose sukelta deformacija. Galų forma gana įvairi ir būdinga kiekvienam parazitui, todėl pagal tai galima nustatyti, koks parazitas juos sukėlė. Gyvūnai arba jų lervos, išsiritusios iš padėtų kiaušinių, išskiria tam tikras dirginančias medžiagas, kurios sukelia augalo gretimų audinių ląstelėse gausesnį dalijimąsi ir intensyvų augimą. Į sudirgintas vietas suplaukia gausiau maisto medžiagų, kuriomis parazitas maitinasi.
Galai būna apskritų riešutėlių, pailgų karpučių, spenelių arba plaukelių pavidalo. Jų pakitusi ir cheminė sudėtis. Pavyzdžiui, ąžuolo lapų riešutėliuose, kuriuos sukelia maža vapsvelė Diplolepis quercus – folii, yra padidėjęs raugų kiekis. Senovėje tokie riešutėliai buvo vartojami rašalui gaminti, pridėjus į jų ekstraktą geležies druskų tirpalo. Nuo to ir kilo pavadinimas rašaliniai riešutėliai.
Kartais galai apima visą ūglį, todėl tokio ūglio tarpubambliai sutrumpėja ir sustorėja, pakinta lapų spalva ir jie pasidaro žvyneliuoti. Toks pažeidimas primena mažus kankorėžiukus. Vasarą jie būna su trumpais ir žaliais spygliukais, o žiemą rusvi ir kieti, bet tušti; parazitai iš jų išėję, tai matyti iš atvirų angelių.
Galai gali susidaryti ir žiedynuose padėjus vabzdžiams kiaušinėlius į žiedpumpurius. Tokiais atvejais išauga nenormalūs žiedai, jų apyžiedžio lapeliai pažaliuoja. Kartais pažeisti lapiniai medžių pumpurai pirma laiko išsprogsta ir išauga trumpi ūgliai su rausvais lapeliais, o tikrieji lapai jau būna nukritę. Tokie deformuoti karklų ūgliai iš tolo panašūs į žiedus; dėl to žmonių kartais neteisingai aiškinama, kad karklai žiemą rožėmis pražysta.
