Floyd Bennett Field – istorinis (pirmasis) Niujorko miesto oro uostas, šiandieną priklausantis rekreacinei teritorijai „Gateway National Recreation Area“. Oro uostas pavadintas amerikiečių aviacijos pionieriaus Floydo Bennetto vardu, kuris kartu su Richardu Byrdu1926 m. lėktuvu pasiekė Šiaurės ašigalį.
Istorija
Kai 1927 m. JAV Pašto tarnyba perdavė oro siuntų pristatymą į komercinių avialinijų rankas, šios paslaugos populiarumas siuntėjų tarpe padidėjo, tuo pačiu augo ir netoli didmiesčių išsidėsčiusių oro uostų poreikis.[1] Niujorkas šią situciją prasnaudė, todėl JAV prekybos ministras (o vėliau tapęs JAV prezidentu) Herbertas Huveris suskubo padėtį taisyti. Sudaryta 23 asmenų komisija 1927 m. lapkričio 29 d. parinko net šešias aerouostui tinkamas vietas, jų tarpe ir dabartinę Floyd Bennett Field teritoriją.[2].
S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio paramos komiteto nariai prie Floyd Bennett Field oro uosto Septinto angaro, 1933 m.Septintas ir Aštuntas angarai 2008 metais
Pastarąjį variantą parėmė ir aviacijos pionierius, Niujorko miesto patarėjas Clarence D. Chamberlainas. Vietos privalumai: arti miesto, palankios meteorologinės sąlygos ir galimybė orlaiviams leistis ant vandens paviršiaus gretimoje Džamaikos įlankoje (angl.Jamaica Bay). Už sklypą mokėti nereikėjo – jis jau priklausė miestui.[3]1928 m. prasidėjo statybiniai darbai, buvo nutiesti kilimo–tupimo takai ir angarai lėktuvams. 1930 m. pradėjo veikti oro uosto direkcija, nors oficialus atidarymas įvyko kiek vėliau – 1931 m. gegužės 23 d.[4] Netrukus paaiškėjo, kad naujasis oro uostas konkurencinėje kovoje pralaimi 1928 m. Naujojo Džersio valstijoje atidarytam Niuarko aerouostui (angl.Newark Airport) – pastarasis greitkeliu iš Niujorko centro pasiekiamas žymiai greičiau.[5] Niujorko miesto valdžia bandė administraciškai įtakoti, bet JAV Pašto tarnyba liko neperkalbama: „Niuarko aeorouostas yra komerciškai patrauklesnis, todėl oro siuntos bus gabenamos iš jo!“.[6] Verslo Fortūnai nusisukus nuo Floyd Bennett Field aeorouosto, jis visgi išliko aviatorių dėmesio centre ir XX a. trečiame dešimtmetyje čia buvo pasiekta nemažai aviacijos rekordų.[7]
Čia skraidė pirmasis įveikęs Atlantą Čarlzas Lindbergas, o 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. skrydžiui į Kauną pakilo „Lituanica“ su Steponu Dariumi ir Stasiu Girėnu. Pastarųjų lakūnų atminimui oro uoste 2008 m. atidengta memorialinė lenta, o 2013 m. pasodintas medelis su šalia įrengta atminimo lenta (autoriai Julius Ludavičius ir Laura Zaveckaitė).[8][9]
Į netoli Atlanto vandenyno išsistačiusį oro uostą atkreipė dėmesį amerikiečių karo jūrininkai. Jau nuo 1931 m. jie nuomojosi lėktuvų angarus, vėliau savo veiklą plėtė, o 1941 m. birželio 2 d. oficialiai įsigijo Floyd Bennett Field aerouostą. Kariškiai galutinai perėmė valdymą 1942 m. pradžioje.[10] Netrukus Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos šioje vietoje pasistatė naujas kareivines ir angarus, o aerodromą išplėtė nuo 1,57 km² iki 5,2 km². Antrojo pasaulinio karo metais Floyd Bennett Field tapo pilotų ruošimo centru ir aviacijos baze kovojant su priešų povandeniniais laivaisŠiaurės Atlante. Be to, per šį oro uosto į Europos karo laukus buvo transportuojami kariškiai ir kroviniai.[11]Vėliau Floyd Bennett Field aerouostas buvo išnaudojamas per Vietnamo ir Korėjos karus, po to kiek primirštas. Buvo atsiradę planų jo teritorijoje pastatyti butus 180 000 žmonių, bet tai įgyvendinta nebuvo. 1971 m. karo jūrininkai paliko oro uosto teritoriją. Didžioji jos dalis buvo įjungta į rekreacijos parką, o nedideliame plotelyje įsikūrė Pakrančių apsaugos tarnyba.[12]
Išnašos
↑R. E. G. Davis. A History of the World’s Airlines, Oxford et al. 1964, S. 39–55
