Filipas de Mezjeras (pranc. Philippe de Mézières, 1327 m. Mezjero pilis, dab. Šarlevilis Mezjeras, Ardėnų departamentas – 1405 m. gegužės 29 d. Paryžius) – prancūzų riteris, diplomatas, rašytojas, istoriografas.
Biografija
Gimė nuskurdusių Pikardijos didikų šeimoje. Tarnavo Neapolio karalystės kariuomenėje. Keliaudamas į Jeruzalę susipažino su Tripolio grafystės grafu Pjeru de Lusinjanu (būsimasis Kipro karalius Petras I), Nuo 1358 m. Kipro karalystės kancleris. Ieškodamas kryžiaus žygių į Artimuosius Rytus rėmėjų, pabuvojo beveik visose Europos šalyse, o 1364 m. lankėsi Prūsijoje. Po Petro I žūties 1369 m. grįžo į Prancūziją. 1379 m. paskirtas Prancūzijos sosto įpėdinio Karolio V auklėtoju ir patarėju. Nuo 1380 m., po Prancūzijos karaliaus Karolio V mirties gyveno celestinų vienuolyne.
Lituanistika
1389 m. parašė politinį veikalą „Senojo maldininko sapnas“ (Songe du vieil pelerin). Jo veikalas – svarbus istorijos šaltinis, sukurtas remiantis amžininkų pasakojimais. Veikale aprašytos ir smulkiai apibūdintos lietuvių karaliaus laidotuvių apeigos – miręs karalius deginamas aprengtas šarvais, pasodintas ant balto žirgo kartu su geriausiu bičiuliu, kuriam būdavo garbė lydėti karalių į aną pasaulį. Deginimo ritualui iš eglinių rąstų suręsdavo būstą. Jo aprašytų lietuviškų laidotuvių tikrumą patvirtina lyginamoji istorijos medžiaga.[1]
Bibliografija
- Vita sancti Petri Thomae, 1366, Lotynų kalba
- Presentatio beate Marie in templo, 1372, graikų liturginės dramos vertimas į lotynų kalbą
- Songe du vieil pelerin, 1389, prancūzų kalba
- Livre de la vertu du sacrement de mariage et réconfort des dames mariées, traité (1384–1389)
- Epistre au roi Richart, 1395, prancūzų kalba
Literatūra
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai t. 1, Vilnius 1996 m.
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas: Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija. Sudarė ir parengė A. Baltutis ir E. Meilus, Vilnius 2001 m.
- Philippe de Mézières, De la Chevallerie, Paris, Bibliothèque de l’Arsenal, MS. 2251, ff. 10-13
Šaltiniai
