Ferdinandas Vrangelis (vok. Ferdinand von Wrangel, rus. Фердинанд Петрович Врангель; 1796 m. gruodžio 29 d. – 1870 m. gegužės 25 d.) – Rusijos jūrininkas, keliautojas, Arkties tyrinėtojas, admirolas.[1]
Biografija
Gimė Pskove, Baltijos vokiečių šeimoje. Jo tėvas Peteris Vrangelis buvo artilerijos majoras, o senelis – aukštas valdininkas Petro I rūmuose.
1815 m. Peterburge įstojo į jūrų kadetų korpusą. Gavo gardemarino laipsnį, tarnavo Revelyje, vėliau Baltijos laivyne. 1817–1819 m. kaip mičmanas dalyvavo Vasilijaus Golovino ekspedicijoje aplink pasaulį. Vrangelis gavo leitenanto laipsnį ir 1820–1824 m. surengė ekspediciją tyrinėti šiaurės rytines Sibiro pakrantes. Aprašė pakrantę nuo Kolymos žiočių iki Koliučino užutėkio, įtraukė į žemėlapį Lokių salas. Gavo kapitono-leitenanto laipsnį ir 1824–1827 m. surengė ekspediciją aplink pasaulį. 1829 m. paskirtas pagrindiniu Rusų Amerikos valdytoju. 1830–1835 m. gyveno Aliaskoje, dalyvavo šiaurės vakarinės Šiaurės Amerikos pakrantės tyrinėjimuose. Sitkoje įkūrė magnetinę-meteorologinę observatoriją. 1836 m. pro Meksiką nuplaukė iki Rusijos ir trečią kartą apiplaukė pasaulį.
1840–1847 m. buvo Rusijos-Amerikos kompanijos direktorius, 1847–1849 m. dirbo Jūrų ministerijoje. 1849 m. tapo viceadmirolu ir išėjo į atsargą. Aktyviai bendradarbiavo su Peterburgo mokslų akademija, tapo Rusijos geografų draugijos nariu.
Prasidėjus Krymo karui grįžo iš atsargos, tapo Jūrų ministru. 1857 m. Vrangelis tapo admirolu, Valstybinės tarybos nariu.
1864 m. vėl išėjo į atsargą, persikėlė į Estiją, gyveno Roelos kaime, vedė meteorologinę apskaitą. Mirė 1870 m. Tartu, palaidotas Viru-Jagupio kaimo kapinaitėse.
Ferdinando Vrangelio garbei pavadinta daug objektų Arktyje: Vrangelio sala – Rusijoje; Vrangelio sala, Vrangelis (miestas), Vrangelio kyšulys, Vrangelio kalnas, Vrangelio kalnai, Vrangelio ir Šv. Elijo nacionalinis parkas – Aliaskoje.
Šaltiniai
