Faravaharas (pers. فروهر) – zoroastrizmo ir Irano simbolis. Spėjama, kad simbolis prigijo Achemenidų laikais, pastarasis buvo įkvėptas asirų sauliškojo dievo Ašūro. Jo reikšmė diskutuotina. Vieni teigia, jog jis vaizduoja Ahūrą Mazdą, kiti – aukštesniąją sielos dalį fravašį.^[1]

Centrinė figūra siejama su žmogaus siela, jos amžius byloja išmintį. Iškelta ranka siejama su gerais poelgiais, kitoje rankoje laikomas žiedas išreiškia tikėjimą dievu bei lemtimi. Apskritimas, juosiantis žmogaus kūną, išreiškia sielos nemirtingumą, taip pat gali byloti apie žmogaus poelgių pasekmes, dievišką nekintantį dėsnį. Sparnai išskirstyti trimis plunksnų eilėmis simbolizuoja geras mintis, žodžius, veiksmus, uodega atvirkščiai – blogas mintis, žodžius, veiksmus. Gyvatės simbolizuoja Ahūrą Mazdą bei Angrą Mainjų.^[2]