Nuo 1957 metų, siekiant užpildyti tarpus tarp šachmatų olimpiadų buvo rengiami Europos vyrų komandiniai šachmatų čempionatai. Jie buvo atviri, nes juose, kaip komandos narės, galėjo žaisti ir moterys. Bet augant pajėgių moterų šachmatininkių skaičiui, pradėta rengti atskirus moterų ir vyrų komandinius šachmatų čempionatus. Pirmasis Europos moterų komandinių šachmatų čempionatas įvyko 1992 Debrecene ir nuo to laiko vyksta kas dveji metai toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, kaip ir vyrų (atvirieji) čempionatai.[2]
Pirmasis čempionatas
Pirmasis moterų čempionatas įvyko Vengrijoj, Debrecene. Pradžioje komandos buvo mažos. Mačai buvo žaidžiami prie dviejų lentų, nors komandą sudarė trys šachmatininkės, iš kurių viena – atsarginė. Varžybos vyko naudojant Šveicariškąją sistema (9 ratai}. Komandos užimama vieta buvo nustatoma pagal partijų taškus.
Ilgus metus pirmaujančių komandų tarpe nebuvo aiškios lyderės, nes dėl mažo lentų skaičiaus būdavo nemažai atsitiktinių rezultatų, kurie turėdavo įtakos komandoms pasiskirstant vietas. Nei viena komanda nesugebėdavo laimėti kelių čempionatų.
Per pirmąjį čempionatą buvo manoma, kad pirmąjį auksą gali laimėti Gruzija, bet jį laimėjo Ukraina.[3] Gruzinėms teko laukti sekančio čempionato, kurį jos laimėjo.[4]
Tolesni čempionatai
Nuo 5-tojo čempionato, kuris vyko Plovdive2003 komandų užimamos vietos nustatymui buvo pradėta naudoti mačo taškus. Tai turėjo įtakos komandų užimamai vietai: atsargesnėms komandoms tai suteikė pranašumo. Antrajai žaidėjai buvo neįmanoma kompensuoti komandos narės pralaimėjimo – komanda geriausiu atveju mačą galėjo baigti lygiosiomis. Šį čempionatą laimėjo Armėnija, nepralaimėjusi nei vienos partijos, o antroji buvo Vengrija, kuri vieną partiją pralaimėjo. Nuo2005 situacija pasikeitė, kai iki 4 buvo padidintas lentų, prie kurių žaidžiamas mačas, skaičius. Žaidėjų padidėjo iki 5 (viena atsarginė). Partijų taškai liko, kaip papildomas rodiklis nustatant komandos vietą. Ši tvarka suteikė pranašumo komandoms turinčioms daugiau aukšto lygio žaidėjų.
Komandų pasiekimai
Lentelė 1. Atskirų šalių iškovoti medaliai Europos moterų komandiniuose šachmatų čempionatuose.[5]
Lietuvos rinktinė pirmą kartą Europos komandiniuose šachmatų čempionatuose dalyvavo 1992. Komandą sudarė: Kamilė Baginskaitė – 1-oji lenta, Rasa Bandzienė – 2-oji lenta ir Vilma Paulauskienė – atsarginė. Čempionatas prasidėjo sėkmingai: pirmajame rate rezultatu 1½:½ buvo įveikta Šveicarija. Toliau buvo žaista permainingai: laimėtas 1½:½ mačas prieš Baltarusiją, 5 mačai baigti lygiosiomis 1:1 ir du pralaimėti: ½:1½ – Rusijai ir 0:2- Graikijai. Pralaimėjimas paskutiniame rate Graikijai turėjo didelės įtakos komandos užimtai vietai: surinkusi 8½ taško iš 18 komanda, tarp 37 Europos čempionatą baigusių komandų, užėmė 22 vietą. Individualiai sėkmingiausiai žaidė Kamilė Baginskaitė 1-oje lentoje surinkusi – 4½ taškus iš 9 galimų. Rasa Bandzienė žaidusi 2-oje lentoje surinko 2½ iš 5.
Komandos rezultatai
Lentelė 2. Lietuvos moterų komanda Europos šachmatų čempionatuose.[10]