Estijos nepriklausomybės karas
Priklauso: Rusijos pilietinis karas
Data 1918 m. lapkričio 28 d. – 1920 m. vasario 2 d. Vieta Estija, Latvija, šiaurės vakarų Rusija Rezultatas Estijos pergalė Teritoriniai pokyčiai Nepriklausoma Estija Latvijos respublika gavo šiaurinę Latviją ir Rygą
Konflikto šalys
Estija baltagvardiečiai	Sovietų Rusija Landesveras
Vadovai ir kariniai vadai
Johan Laidoner Nikolajus Judeničius	Jukums Vācietis Rüdiger von der Goltz
Pajėgos
1919 m. sausio 7 d.: 4 450[1]	1919 m. sausio 7 d.: 5 750–7 250 1919 m. gegužę: 80 000 1919 m. birželį: 20 000
Nuostoliai
5 000 žuvo 15 000 sužeista	nėra duomenų 10 000 sugauta 400 žuvo 1 500 sužeista[2]

Estijos nepriklausomybės karas (est. Eesti Vabadussõda) – buvo Estijos kariuomenės ir jos sąjungininkės Baltosios Rusijos šiaurės vakarų armijos gynybinė kampanija prieš Sovietų puolimą vakariniame fronte ir Baltijos vokiečių landesvero puolimus 1918–1920 metais. Šis karas yra susijęs su Rusijos pilietiniu karu. Kampanijos tikslas buvo išsaugoti Estijos respublikos suverenumą po Pirmojo pasaulinio karo. Estijai laimėjus šį karą buvo pasirašyta Tartu taikos sutartis.

Šis straipsnis apie Estiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.