Johanas Eduardas Ernstas Krištolaitis (vok. Johann Eduard Ernst Christoleit; 1875 m. birželio 24 d. Gaičuose (dabar išnykęs kaimelis prie Kiškių), Šilutės apskritis, Vokietijos imperija – 1939 m. spalio 28 (?) d. Groß Bruch girininkijoje, Žuvininkų apskritis, Trečiasis Reichas) – Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas ir ornitologas.

Gimė ir augo girininko šeimoje (trys Ernsto broliai taip pat tapo miškininkais). Nuo 1902 m. tarnavo liuteronų kunigo padėjėju Rusnėje, nuo 1906 m. – Gastuose. Karklininkų evangelikų liuteronų bažnyčioje ordinuotas kunigu, šioje vietovėje tarnavo dvejus metus. Trumpai darbavosi prapijiečių sielovadoje Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčioje, o 1913 m. persikėlė gyventi į Rogalius (Darkiemio apskritis). Šio kaimo evangelikų liuteronų bažnyčioje 1920 m. rugsėjo 19 d. sakydamas pamokslą sukritikavo tuometinį Vokietijos prezidentą Frydrichą Ebertą. Ši vieša kalba sukėlė aštrią valdžios reakciją: Ernstas Krištolaitis buvo suimtas ir Įsruties teismo nuteistas dviem mėnesiams kalėti. Rytprūsių Evangelikų konsistorija pradėjo tyrimą, siekdama apriboti jo kaip dvasininko įgaliojimus.

Tolimesnis E.Krištolaičio gyvenimo kelias liko nežinomas. Manoma, kad kunigo teisės jam atimtos nebuvo (to meto spaudoje pasirašydavo su pastoriaus titulu), bet po 1923 m. Rytprūsių evangelikų dvasininkų sąrašuose E.Krištolaičio pavardės jau nebebuvo.

Nuo mažens domėjosi ornitologija, savo pastebėjimus apie paukščių pasaulį skelbė mokslinėje spaudoje. Viena pirmųjų publikacijų buvo 1902 m. „Journal für Ornithologie“ pasirodžiusi informacija apie Klaipėdos uoste žiemavusius sparnuočius,^[1] o 1914 m. buvo paskelbtas ilgas jo parašytų straipsnių sąrašas. 1933–1938 m. jis priklausė Vokietijos ornitologų draugijai. Brolis Valteris taip pat stebėdavo paukščių gyvenimą, abiejų Krištolaičių pavardės minimos tarp bendraautorių ir talkininkų 1914 m. išleistoje knygoje „Rytprūsių provincijos paukščiai“ (F. Tischler. „Die Vögel der Provinz Ostpreussen“).

• Kirchspiel Rogahlen