Emilis Nestoras Setelė (suom. Eemil Nestor Setälä, 1864 m. vasario 27 d. Kokemekyje, dab. Suomijoje – 1935 m. vasario 8 d. Helsinkyje, Suomijoje) – Suomijos politikas, nuo 1917 m. rugsėjo iki 1917 m. gruodžio Suomijos senato pirmininkas.
E. Setelė buvo kalbininkas, nuo 1893 m. iki 1929 m. – Helsinkio universiteto suomių kalbos ir literatūros profesorius. Jis padarė didelę įtaką suomių kalbos tyrimams, buvo tyrimų instituto Suomen suku („Suomių kalbos šeima“) steigėjas. E. Setelė įnešė didelį indėlį į finougrų kalbų tyrimus, nuo 1888 iki 1890 m. jis vyko į ekspedicijas, tyrė finougrų tautų (lyvių, vodų, vepsų) kalbas ir etnografiją.
Biografija
E. Setelė gimė 1864 m. 1892 m. vedė rašytoją ir redaktorę Helmę Krohn, ji buvo priėmusi Setelės pavardę, kol jie 1913 m. išsiskyrė. Skyrybos tais laikais Suomijoje buvo neįprastas dalykas.[1]
Jų duktė buvo architektė ir rašytoja Salmė Setelė.[2]
Būdamas politiškai aktyvus, su Jaunųjų suomių partija ir Koalicijos partija ne kartą pateko į parlamentą. I pasaulinio karo pabaigoje jis neilgą laiką ėjo valstybės vadovo pareigas, buvo Senato pirmininkas. Vėliau E. Setelė ministrų kabinete ėjo švietimo ministro (1925 m.) ir užsienio reikalų ministro (1925–1926 m.) pareigas.[3]
Nuo 1927 iki 1930 m. jis buvo Suomijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Danijai ir Vengrijai.
Nuo 1926 iki 1935 m. ėjo Turku universiteto rektoriaus pareigas.[4]
Palaidotas Hietaniemio kapinėse Helsinkyje.[5]
Išnašos
