Europos Komisijos humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos departamentas (ECHO; anksčiau vadintas Europos bendrijos Humanitarinės pagalbos biuru) – 1992 m. įkurtas Europos Komisijos departamentas, skirtas užjūrio humanitarinei pagalbai ir civilinei saugai. 2012 m. gavo Nobelio taikos premiją.^[1]

2020 m. Europos Sąjunga humanitarinei pagalbai per ECHO skyrė 80 mlrd. JAV dolerių. Pastaraisiais metais parama išaugo dėl COVID-19 pandemijos. Drauge su valstybėmis narėmis, ji yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje, 2020 m. suteikusi ~50 % visos humanitarinės pagalbos. Daugelis šalių narių į paramos biudžetą įtraukia ir lėšas skirtas pabėgeliams išlaikyti.^[2]

Vykdydamas humanitarines intervencijas, ECHO pagalbos programas įgyvendina ne pats – jis finansuoja veiksmus, atliekamus per tinklą, vienijantį daugiau kaip 200 partnerių (NVO, JT agentūrų ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip Raudonasis Kryžius).

ECHO ne tik teikia finansavimą humanitarinei pagalbai, bet ir yra atsakingas už ES civilinės saugos mechanizmą. 2001 m. įkurtas mechanizmas skatina bendradarbiavimą tarp nacionalinių civilinės saugos institucijų visoje Europoje. Šiuo metu mechanizmą sudaro 33 šalis: visos 27 valstybės narės bei Islandija, Juodkalnija, Norvegija, Šiaurės Makedonija, Serbija ir Turkija.^[3] Mechanizmas buvo sudarytas siekiant koordinuoti dalyvaujančiųjų valstybių paramą stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių aukoms Europoje ir kitur.^[4]