Dopaminas – natūralus organizme gaminamas cheminis junginys, neuromediatorius. Išsiskiria didesniais kiekiais smegenyse tuomet, kai jaučiami malonūs pojūčiai,[1] nors yra susijęs ir su kitais organizmo procesais, nesusijusiais su psichika.[2]
Funkcijos
Smegenyse dopaminas veikia kaip neuromediatorius, aktyvuojantis penkis dopamino receptorius – D1, D2, D3, D4 ir D5. Jis dar vadinamas laimės hormonu, nes yra atsakingas už pasitenkinimo būseną, kuri yra labai svarbi žmogaus veiklos motyvacijai, mokymuisi. Dopaminas gaminamas keliose smegenų srityse kai žmogus patiria teigiamą (subjektyviu to žmogaus vertinimu) patirtį, pavyzdžiui malonūs kūniški pojūčiai, skanus maistas, kvapai, seksas, narkotinės medžiagos.
Pagumburyje dopaminas taip pat gaminamas kaip hormonas, kurio funkcija yra stabdyti prolaktino išskyrimą priekinėje hipofizės dalyje.
Vaistas
Dopaminas gali būti naudojamas kaip vaistas, veikiantis simpatinę nervų sistemą, taip padidinant širdies ritmą ir kraujospūdį. Kadangi dopaminas negali prasiskverbti per kraujo-smegenų barjerą (angl. blood-brain barrier), vartojamas kaip vaistas, kuris tiesiogiai neveikia centrinės nervų sistemos. Dėl šios priežasties, siekiant padidinti dopamino kiekius smegenyse, pvz., sergantiems Parkinsono liga, naudojama L-DOPA (levodopa – tarpinė dopamino biosintezės medžiaga), kuri prasiskverbia per kraujo-smegenų barjerą. Dopaminas reikšmingas ir šizofrenijos eigai ir gydymui. Dauguma vaistų nuo šizofrenijos blokuoja vieną ar kitą dopamino receptorių grupę.
Šaltiniai
