Deimantai amžiams (angl.Diamonds Are Forever) – septintasis filmas apie agento 007 Džeimso Bondo nuotykius ir šeštasis, kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Sean Connery. Filmas sukurtas pagal Iano Flemingo 1956-ais metais parašytą romaną. Guy Hamilton, režisavęs „Auksapirštį“, antrą kartą ėmėsi Bondo temos.
Filme Bondas infiltruojamas tarp deimantų kontrabandininkų ir vėl susiduria su savo senu priešu Blofeldu. Pastarasis, naudodamas deimantus, konstruoja gigantišką lazerinį ginklą, kuriuo grasindamas ketina reikalauti didžiulės išpirkos.
Tai paskutinis filmas, kuriame pasakojama apie Blofeldą ir jo nusikaltėlių sindikatą SPECTRE – tai, ko niekada nebuvo Iano Flemingo kūriniuose. Rašytojas Kevinas McClory teisme su Flemingo paveldėtojais įrodė, kad jis, o ne Bondo kūrėjas, sugalvojo šią organizaciją ir jos vadovą istorijai „Kamuolinis žaibas“, dėl kurios autorinių teisių jau buvo kilę ginčai kuriant to paties pavadinimo filmą. 1981 metais pasirodžiusioje juostoje „Tik dėl tavo akių“ Blofeldo personažas yra, tačiau jis neidentifikuojamas, nes prodiuserių kompanijos „EON“ sutartis su Flemingo autorinių teisių paveldėtojais neleido naudoti McClory priklausančių darbų.
Filmas surinko 116 milijonų dolerių, tačiau jo dažnai komiškas tonas sulaukė įvairių kritikų atsiliepimų. „IGN“ jį paskelbė trečiu blogiausiu serijos filmu, aplenkusiu tik „Vyras su auksiniu pistoletu“ ir „Mirk kitą dieną“[1], o „MSN“ – šeštu blogiausiu[2].
Aktoriai
Plenty O’Toole
Sean Connery – Džeimsas Bondas, britų žvalgybos MI6 agentas
Jill St. John – Tiffany Case, deimantų kontrabandininkė
Charles Gray – Ernst Stavro Blofeld, sindikato SPECTRE vadovas, naudojantis deimantus kosminio ginklo gamybai
Jimmy Dean – Willard Whyte
Bruce Glover – Mr. Wint, Blofeldo parankinis
Putter Smith – Mr. Kidd, Blofeldo parankinis
Norman Burton – Felix Leiter, CŽV agentas ir Bondo pagalbininkas
Joseph Furst – profesorius Metz, mokslininkas, kuriantis Blofeldui Deimantinį Lazerinį ginklą
Lana Wood – Plenty O‘Toole, Bondo mergina
Bruce Cabot – “Bert“ Saxby, Whyte‘o kazino valdytojas
Bernard Lee – M, MI6 vadovas
Lois Maxwell – Miss Moneypenny, M sekretorė
Desmond Llewelyn – Q
Joe Robinson – Peter Franks, deimantų kontrabandininkas
Leonard Barr – Shady Tree, deimantų kontrabandininkas
Laurence Naismith – seras Donald Munger, deimantų ekspertas
David Bauer – Morton Slumber
David de Keyser – daktaras
Lola Larson – Bambi
Trina Parks – Thumper
Charlesas Gray filme „Gyveni tik du kartus“ vaidino Dikko Hendersoną, o šiame filme – pagrindinį Bondo priešininką Blofeldą. Tame pat filme Davidas Baueris atliko epizodinį amerikiečių diplomato vaidmenį, tačiau jo pavardė nebuvo minima titruose.
Žudiko Mr. Kiddo vaidmuo atiteko džiazo muzikantui Putteriui Smithui. Jo kolegą Mr. Wintą turėjo vaidinti kitas muzikantas Paulas Williamsas, tačiau, nepavykus susitarti dėl honoraro, jį pakeitė Bruce Gloveris. Pastarąjį toks sprendimas nustebino, nes pradžioje prodiuseriai atsisakė jo paslaugų, motyvuodami, jog jis atrodo „pernelyg normalus“.
Žurnalas „Total Films“ Mr. Wintą ir Mr. Kiddą bei Bambie ir Thumper išrinko blogiausiais Bondo priešais visoje filmų serijoje[3].
Tiffany Case vaidmuo buvo siūlomas tokios aktorėms kaip Raquel Welch, Jane Fonda ir Faye Dunaway, bet galiausiai atiteko Jill St. John. Pastaroji turėjo vaidinti Plenty O‘Toole, tačiau bandymuose paliko režisieriui tokį įspūdį, kad gavo svarbesnį moters vaidmenį. Tuo pačiu Jill St. John tapo pirmąja amerikiete Bondo mergina.
Lana Wood vaidmeniui buvo pasirinkta atsižvelgus į scenaristo Tomo Mankiewicziaus rekomendaciją.
Filmo pradžioje epizodinį moters su bikini vaidmenį atliko 1953-ųjų metų Mis Pasaulis Denise Perrier.
Priešistorė
Tiffany Case
Prodiuseriai norėjo sukurti filmą, daugiau skirtą Amerikos žiūrovams, kad juos iš naujo sudominti Bondo nuotykiais. Tikintis pakartoti „Auksapirščio“ komercinę sėkmę, režisieriumi buvo pakviestas jo kūrėjas Guy Hamiltonas.
Po filmo „Jos Didenybės slaptojoje tarnyboje“ naujojo Bondo George Lazenby dalyvavimas toliau kuriant filmus tapo problematiškas dėl pastarojo agento. Prodiuseriai svarstė Johno Gavino, Michaelo Gambono ir Adamo Westo kandidatūras, tačiau tam pasipriešino kino studijos „United Artist“ vadovas Davidas Pickeris, pareiškęs, kad būtina susigrąžinti Seaną Connery ir pinigai nėra svarbu. Gavęs pasiūlymą vėl vaidinti Bondą, Connery paprašė tuo metu astronominio 1,2 milijono svarų (20 milijonų dolerių 2005 metų lygiu) honoraro ir galimybės dar du kartus įkūnyti agentą 007 savo paties pasirinktuose filmuose. Pasiekus susitarimą, Connery įkūrė organizaciją „Scottish International Education Trust“, finansuojančią Škotijos aktorius, nenorinčius palikti savo šalies dėl karjeros, o Johnui Gavinui kino studija „United Artists“ sumokėjo planuotą honorarą už Bondo vaidmenį.
Filmavimas
Mr. Wint ir Mr. Kidd
Filmavimas vyko 1971 metų balandžio–rugpjūčio mėnesiais. Didelė dalis scenų, tarp jų ir vykstančios Pietų Afrikoje, buvo nufilmuotos JAV, Las Vegase. Darbai taip pat vyko Los Andželo tarptautiniame oro uoste, Kalifornijoje, Prancūzijoje, Amsterdame, „Lufthansa“ angaruose Vokietijoje bei Anglijoje: Doveryje, Southamptone bei „Pinewood Studios“ studijoje. Viešbučiai Las Vegase, kuriuose vyko filmavimas, priklausė prodiuserio Alberto R. Broccoli draugui Howardui Hughesui, o aktoriaus Kirko Douglaso namas filme tapo Tiffany Case namais. Filmuojant sceną, kurioje Plenty O‘Toole randama nuskendusi Tiffany baseine, aktorė Lana Wood iš tiesų vos nenuskendo.
Muzika
Kompozitorius John Barry jau šeštąjį kartą kūrė muziką filmui apie Bondą. Titulinę dainą pavadinimu „Diamonds Are Forever“ atliko Shirley Bassey ir tai buvo antroji atlikėjos daina Bondo serijoje (pirmoji – filmui „Auksapirštis“). 1979-aisiais ji trečią kartą atliko dainą apie agentą 007 filmui „Munreikeris“.
Prodiuseris Harry Saltzmanas pareiškė, kad daina jam nepatinka, ypač seksualinės užuominos tekste. Nepaisant to, kito prodiuserio Alberto R. Broccoli dėka daina liko filme.
Apdovanojimai
1972 metų Oskaro nominacija už geriausią garsą (Gordonui K. McCallumui, Johnui W. Mitchellui ir Al Overtonui)
Vokietijos Golden Screen apdovanojimas 1973 metais.
