Į dienos šviesą (angl.The Living Daylights) – penkioliktasis filmas apie britų slaptosios tarnybos agentą Džeimsą Bondą ir pirmasis, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Timothy Dalton.
Filmą prodiusavo Albert R. Broccoli, jo duktė Barbara Broccoli ir posūnis Michael G. Wilson, kuris kartu su Richard Maibaum sukūrė scenarijų. Džeimsas Bondas, tirdamas kelių MI6 agentų mirtį, susiduria su KGB generolais Puškinu ir Koskovu.
Filmo pagrindu tapo Iano Flemingo to paties pavadinimo apsakymas. Sekantį kartą originali Flemingo kūryba buvo panaudota tik 2006 metais kuriant „Kazino Royale“.
Filmas uždirbo 191,2 milijono dolerių ir buvo palankiai kritikų įvertintas už realistiškumą, o „The Washington Post“ Daltoną pavadino „geriausiu visų laikų Bondu“[1], nors filme ir buvo pasigesta humoro, tapusio įprastu Bondo vaidmenį atliekant Roger Moore.
Aktoriai
Timothy Dalton – agentas 007 Džeimsas Bondas
Maryam d’Abo – Kara Milovy, Koskovo mergina, kurią šis nori paversti snaipere, o Bondui tenka ginti nuo savo kolegų įtarimų
Jeroen Krabbé – generolas Georgijus Koskovas, pagrindinis neigiamas herojus, mėginantis kaltę už žudomus Vakarų tarnybų agentus suversti generolui Puškinui
Joe Don Baker – Brad Whitaker, prekiautojas ginklais
John Rhys-Davies – generolas Leonidas Puškinas, naujas KGB vadovas, pakeitęs generolą Gogolį
Art Malik – Kamran Shah, modžahedų lyderis, padedantis Bondui sunaikinti Koskovo opijaus atsargas
Andreas Wisniewski – Necros, Koskovo smogikas
Thomas Wheatley – Saunders, Bondo pagalbininkas
Robert Brown – M, Bondo viršininkas
Desmond Llewelyn – Q
Geoffrey Keen – Fredrick Gray, Britanijos Gynybos ministras
John Terry – Felix Leiter, CŽV agentas
Caroline Bliss – Miss Moneypenny, M sekretorė
Walter Gotell – generolas Gogolis, atsistatydinęs KGB vadovas
Julie T. Wallace – Rosika Miklos, Bondo pagalbininkė Čekoslovakijoje
Buvęs modelis Maryam d’Abo, atliekanti violončelininkės Karos Milovy vaidmenį, pretendavo vaidinti Polą Ivanovą filme „Žvilgsnis į žmogžudystę“[2].
Pagal pradinį sumanymą generolas Koskovas turėjo būti generolu Gogoliu, tačiau pastarojo vaidmens atlikėjui Walteriui Gotelliui vaidmuo jau buvo pabodęs, todėl filme atsirado naujas personažas – generolas Puškinas. Gogolis epizodiškai pasirodo filmo pabaigoje jau kaip diplomatas ir tai paskutinis personažo pasirodymas filmų serijoje.
Grupės A-Ha vokalistui Mortenui Harketui buvo siūlomas epizodinis žudiko vaidmuo, bet atlikėjas atsisakė.
Filmas
Pasitraukus pagrindiniam Džeimso Bondo atlikėjui Rogeriui Moore, kandidatais užimti jo vietą buvo laikomi Timothy Daltonas, Samas Neilas, Pierce Brosnanas ir Lewis Collinsas. Kiti aktoriai, kurie buvo minimi kaip galimi kandidatai vaidinti Bondą buvo Melas Gibsonas, Markas Greenstreetas, Lambertas Wilsonas, Anthony Hamiltonas, Christopheris Lambertas, Findlay Lightas, Andrew Clarke‘as ir Seanas Beanas. Daltonas šiam vaidmeniui ju buvo kviečiamas 1968 metais, laikinai pasitraukus Seanui Connery, tačiau pats atsisakė dėl pernelyg jauno amžiaus.
Filmui „Į dienos šviesą“ prodiuseriai pirmiausia pasirinko Daltoną, tačiau šis dėl didelio užimtumo atsisakė. Nepavykus bandymams su Collinsu ir Neilu, prodiuseriai vaidmenį pasiūlė Brosnanui. Pastarasis tuo metu buvo susietas sutartimi su serialo „Remington Steele“ kūrimu, kurio filmavimą NBC ketino nutraukti dėl mažo populiarumo. Pranešimas, kad Brosnanas taps nauju Bondu, paskatino žiūrovų susidomėjimą ir NBC paskelbė apie serialo pratęsimą. Albertas R. Broccoli atšaukė savo pasiūlymą Brosnanui, nes nenorėjo, kad naujasis Bondas žiūrovams asocijuotųsi su serialo herojumi. Tai nuslopino susidomėjimą „Remington Steele“ ir serialo kūrimas buvo galutinai sustabdytas, nufilmavus tik penkis naujojo sezono epizodus[3].
Po nepavykusių derybų prodiuseriai vėl kreipėsi į Timothy Daltoną ir aktorius sutiko.
Muzika
Tai paskutinis filmas apie agentą 007, kuriam muziką sukūrė Johnas Barry.
Titulinę dainą „The Living Daylights“ įrašė norvegų pop grupė A-Ha, tapusi pirmąja ne angliškai kalbančios šalies grupe, atlikusią pagrindinę dainą. Kadangi jiems sunkiai sekėsi bendradarbiauti su kompozitoriumi Barry, buvo įrašytos dvi dainos versijos. Daina įtraukta į grupės 1988 metų albumą „Stay on These Roads“.