Darželinis jazminas (Philadelphus coronarius) – hortenzijinių (Hydrangeaceae) šeimos, jazminų (Philadelphus) genties dekoratyvinis, malonaus kvapožiedaiskrūmas.
Darželinio jazmino žiedai
Paplitimas ir augavietės
Paplites beveik visoje Europoje. Nuo seno įvežtas į Lietuvą ir tapęs populiarus dekoratyvinis dėl gražių ir kvapnių žiedų augalas. Šviesamėgis krūmas, mėgsta derlingus, nesunkius purius dirvožemius, nors neblogai pakenčia unksmę. Taip pat atsparus užterštam miestų orui. Labai plačiai auginamas kaimuose, sodybose, gyvenvietėse, miestuose ir jų parkuose.
Požymiai
Krūmas 0,5-2, kartais iki 4 m[2] aukščio su plačia, rutuliška laja. Senų šakelių žievė gelsvai rusva, kuri lupasi plonais lakšteliais. Jauni ūgliai plaukuoti, vėliau pliki auga po 2 glaudžiai vienas priešais kitą. Šakos gausios, stačios, jų žievė rausvai ruda, lupasi plonais lakšteliais. Lapai 4-8, kartais iki 10 cm ilgio ir 2-5 cm pločio, kiaušininški, viršutinės pusės paviršius plikas, ryškiai žalios spalvos, apatinės – su plaukelių kuokštais gyslų kampuose ir šviesesnės žalios palvos. Lapų galas smailėjantis, pakraščiai retai dantyti. Žiedai labai kvapnūs, gelsvai balti 2,5-3,5 cm skersmens, susitelkę kekėse po 5-7, kartais 9-11.
Aureus – apie 1,1 m aukščio krūmas. Jauni lapai aukso geltonumo, vėliau gelsvai žali.
Cochleatus – pusrutuliškas, tankus, apie 0,5 – 1 m aukščio nežydintis krūmas.
Duplex – žiedai su dvigubu vainikėliu.
Variegatus – lapai žali, plačiais baltais kraštais, baltomis juostelėmis išilgai gyslų arba beveik ištisai balti.
Zeyheri – iki 4 m aukščio krūmas, su ryškiai baltais žiedais.
Kilmė ir pavadinimas
Manoma, kad yra kilęs iš pietryčių Europos. Lotyniškas pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio phileo – myliu, ir adelphos – brolis. Mokslinio, lotynų kalba pavadinimo autorius Karlas Linėjus, gyvenęs 1707–1778 metais.
.jpg)
