Danutė Juronytė-Zelčiuvienė (1933 m. lapkričio 14 d. Kaune – 2015 m. vasario 27 d. Kaune) – Lietuvos teatro ir kino aktorė, režisierė.

1949–1951 m. mokėsi Panevėžio dramos teatro vaidybos studijoje, vadovaujamoje režisieriaus Juozo Miltinio. 1951–1954 m. Panevėžio dramos teatro aktorė. 1954 m. ištekėjo už aktoriaus Leonardo Zelčiaus. Nuo 1954 m. Kauno dramos teatro (iki 1959 m. Kauno muzikinis dramos teatras) aktorė. Sukūrė apie 80 vaidmenų teatre, kino ir televizijos filmuose, Kauno dramos teatre pastatė spektaklių.^[1][2] Palaidota Petrašiūnų kapinėse.^[3]

Vaidmenys teatre:

• 1955 m. Helia – Gabriela Zapolska. Ponios Dulskos moralė
• 1956 m. Aucė – Rūdolfs Blaumanis. Siuvėjų dienos Silmačiuose
• 1957 m. Kristina – Juozas Grušas. Herkus Mantas
• 1962 m. Keitė Keler – Arthur Miller. Visi mano sūnūs
• 1964 m. Dženė – Bertold Brecht. Opera už tris skatikus
• 1965 m. Goda – Kaimas kryžkelėje, rež. Henrikas Vancevičius
• 1968 m. Madlena Bežar – Michailas Bulgakovas. Moljeras
• 1970 m. Aura – Kazys Saja. Šventežeris
• 1973 m. Rožė Kumpytė – Balys Sruoga. Dobilėlis penkialapis
• 1975 m. Aleksandra – Juozas Grušas. Švitrigaila
• 1976 m. Motina – Luigi Pirandello. Šeši personažai ieško autoriaus
• 1978 m. Sofija – Maksimas Gorkis. Paskutinieji
• 1988 m. Tilžės giedotojų draugijos Choristė - Gediminas Jankus. Amžinas keleivis

Vaidmenys kine:

• 1967 m. Rūta – Suaugusių žmonių žaidimai, antroji kino novelė, pagal Raimondą Kašauską, rež. Algimantas Kundelis
• 1969 m. Angelė – Birželis, vasaros pradžia, rež. Raimondas Vabalas
• 1969 m. Ave, Vita, rež. Almantas Grikevičius

Vaidmenys televizijos filmuose:

• 1973 m. Grafienė Konstancija – Tadas Blinda, 4 serijos, rež. Balys Bratkauskas
• 1979 m. Balzarienė – Kaimynai, 4 serijos, rež. Vidmantas Bačiulis
• 1981 m. Raudonmedžio rojus, rež. Bronius Talačka
• 1988 m. Karalienė – Vilius Karalius, pagal Ievą Simonaitytę, rež. Vidmantas Bačiulis
• 1993–1997 m., 1998–2000 m. Ramutė Urniežienė – Giminės, rež. Saulius Vosylius

Pastatymai:

• 1994 m. Aldona Liobytė. Meškos trobelė
• 1996 m. Dar kartą atsigręžiu, pagal Birutę Pūkelevičiūtę

• 1983 m. LSSR nusipelniusi artistė
• 2013 m. „Fortūnos“ statulėlė, už nuopelnus Lietuvos teatrui
• 2013 m. LR kultūros ministerijos apdovanojimas „Nešk savo tiesą ir tikėk“ ^[4][5]