Choinicų–Penkų kultūros žmonės vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko maistą. Naudojo įvairių tipų gremžtukus, rėžtukus, grąžtus, peilius, dažniausiai gamintus iš nuoskalų bei kaulinius ir raginius žeberklus su užbarzdomis, peikenas, antgalius. Gyvenvietėse gausiai aptinkama titnaginių dirbinių – medžioklės įrankiams naudotų mikrolitų, mikroskelčių su buka nugarėle ir įstrižai retušuotu galu, siaurų trikampių, trapecijų, keturkampių, t. p. kirvelių bei kaltelių. Gyvenvietėse rasta pavienių gintarinių žvėrių figūrėlių.[1]
Šaltiniai
↑Choinicų-Penkų kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 82 psl.
Literatūra
Janusz K. Kozłowski, Wielka Historia Świata, t. I Świat przed „rewolucją“ neolityczną, Fogra, Kraków 2004.
Janusz K. Kozłowski, Archeologia Prahistoryczna, t. I Starsza Epoka Kamienia, Nakładem Uniwersytetu Jagiellońskiego, Kraków 1972.
Janusz K. Kozłowski, Stefan K. Kozłowski: Epoka kamienia na ziemiach polskich, PWN, Warszawa 1977.
Piotr Kaczanowski, Janusz K. Kozłowski, Wielka Historia Polski, t.1 Najdawniejsze dzieje ziem polskich (do VII w.), Fogra, Kraków 1998.
Janusz K. Kozłowski (opracowanie naukowe), Encyklopedia historyczna świata, t. I Prehistoria, Agencja Publicystyczno-Wydawnicza Opres, Kraków 1999.
Bolesław Ginter, Janusz K. Kozłowski, Technika obróbki i typologia wyrobów kamiennych paleolitu, mezolitu i neolitu (wyd. III), PWN, Warszawa 1990.
