Kapsos kultūrai būdingi ornamentuoti stručio kiaušinių kevalų indai ir kiaukutynai, smulkūs ploni akmeniniai įrankiai, turintys bruožų, būdingų Gravetės kultūrai, Perigordo kultūrai, Iberijos-Mauritanijos kultūrai ir Orinjako kultūrai. Žmonės vertėsi medžiokle, rinko maistą, aptinkama didelių kiaukutynų ir žvėrių kaulų, susimaišiusių su kriauklėmis, krūvų. Naudojo raižiklius, gremžtukus, strėlių antgalius, titnaginius įrankius, padarytus iš nuoskalų (daugumos ašmenys su plačia nugarėle) ir geometrinių formų mikrolitus.
Mirusiuosius laidojo kiaukutynuose, rasta palaikų, palaidotų po juodos ar pilkos žemės ir akmenų sampilais. Mirusieji laidoti su gausiomis įkapėmis (titnaginiais įrankiais, indais). Šiaurės Afrikos uolose rasti piešiniai priskiriami Kapsos kultūros žmonėms.[1]
Šaltiniai
↑Kapsos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 367 psl.
Literatūra
D. Lubell. Continuité et changement dans l’Epipaléolithique du Maghreb. In, M. Sahnouni (ed.) Le Paléolithique en Afrique: l’histoire la plus longue, pp. 205-226. Paris: Guides de la Préhistoire Mondiale, Éditions Artcom. 2005
C. Roubet. Économie Pastorale Préagricole en Algérie Orientale: le Néolithique de Tradition Capsienne. Paris: CNRS. 1979.
