Campbellų kilmė nėra tiksliai žinoma; teigiama, jog pavardė kilo iš prancūziškų žodžių de Campo Bello, tačiau yra ir kitų teorijų, tarp jų idėja, jog pavardė kilo iš gėlų kalbos žodžių cam beul, reiškiančių „iškreiptą burną“. Ginčas dėl pavardės – dalis platesnių nesutarimų dėl klano kilmės tarp Britanijos keltų kilmės šalininkų ir teigiančiųjų, jog klanas kilo iš Airijos. Tačiau palyginus nauja genetinės geneologijos sritis teigia, jog Campbellai kilę iš tų pačių protėvių, kaip ir jų seni priešai iš Argylo.
Campbellų vardas gimė XIII a. pab. Argyle, Leno grafo pasekėjų tarpe – Campbellai valdė žemes Kintaire, o žymus karvedys Cailean Mór (Kolinas Didysis) 1380 m. buvo įšventintas į riterius ir įsikūrė Loch Awe. Kolino Didžiojo vyresnysis brolis įsikūrė Stračure ir suformavo seniausią Campbellų klano šaką. Kolino šeima tvirtai palaikė Robertą Briusą, o už tai jiems buvo atlyginta žemėmis, titulais ir sėkmingomis vedybomis.
Pirmasis lordas Campbellas titulą gavo 1445 m. XV a. Campbellai įgijo itin svarbų vaidmenį; Colinas Campbellas 1457 m. buvo paskelbtas Argylo grafu, o vėliau tapo Lorno baronu bei gavo žemių Knapdeile, kas rodė, jog Argylai Škotijoje turėjo didždiulės galios. Bėgant šimtmečiams įvairūs Campbellų klano vadai, tarp jų Archibaldas Campbellas, Penktasis Argylo grafas, Archibaldas Campbellas, Pirmasis Argylo markizas ir Johnas Cambellas, Antrasis Argylo kunigaikštis, suvaidino svarbius vaidmenis Škotijos ir visos Britanijos istorijoje.
