Nedidelė butaninių kiparisų populiacija padrikai savaime paplitusi gerokai mažesnėje nei 500 km² teritorijoje pietų Azijos rytų Himalajųkalnuose – Butane ir IndijosArunačal Pradešo valstijoje. Čia iškilę viršutiniuose miško aukštuose auga visžaliuose, ąžuolų dominuojamuose miškuose kartu su žemuosiuose miško sluoksniuose augančiais lauramediniaisaugalais. Butaniniai kiparisai, augantys aukščiausiose kalnų vietovėse arti jų maksimalios išplitimo ribos, auga kartu su himalajinėmis cūgomis (Tsuga dumosa), o augantys ant uolingųklintiesklifų sudaro grynus medynus.
Vienanamis medis.[3] Butaninio kipariso laja kūgio ar siauros piramidės formos su dailiai nusvirusiomis šakelėmis. Žvynelių pavidalo smulkūs lapeliai žalsvi su melsvu atspalviu. Vaisiai – nedideli kankorėžėliai.
Matmenys
Butaniniai kiparisai vidutinio aukščio ar labai aukšti bei stambūs medžiai su iki 3 m skersmenskamienais.
ButanoTrongso mieste prie Trongsa Dzongo pilies auga apie 60 m aukščio[1] ir daugiau kaip 6 m kamieno apimties (pagal 2011 metų kovo mėn duomenis).
Butano viename nuošalių slėnių, Sabine Miehe, aptiko augančius 95 m aukščio ir 350 cm kamieno skersmenimis butaninis kiparisas, bet nėra oficialaus patvirtinimo.[5][6][3]
Amžius
Gyvena apie 700 metų.
Reiklumas ir atsparumas
Mėgsta saulėtas vietas. Gerai auga derlingame, pratakiame, neužmirkusiame dirvožemyje, kuris gali būti rūgštus, šarmingas arba neutralus. Atlaiko iki -6–9 °C laipsnių šalčiotemperatūrą. Toleruoja miško žvėrelių šakelių apgraužimus.
Auginimas Lietuvoje
Jų auginimui Lietuvoje klimatinės sąlygos netinkamos.
Panaudojimas
Butano tautinis medis, dažnai asocijuojamas vietovėse turinčiose sąsajas su budizmu. Kaip dekoratyviniai medžiai, auginami ir kitų šalių parkuose.