Teritorija priklauso Dūkštų kraštovaizdžio draustiniui. Akmuo pažymėtas informaciniame stende, pasiekiamas nuėjus apie 250 m vientisa lentų danga ąžuolyno pažintiniu taku, kurio pradžia – prie kelio 108Vievis–Maišiagala–Nemenčinė. Paminklo aplinka sutvarkyta, įrengti takai, ant akmens dedamos aukos, gėlės, žvakutės, monetos.
Manoma, šis akmuo galėjo būti žemių riboženklis, žymėjęs senąsias Geisiškių cerkvės žemės valdas. Pasakojama, jog čia buvo Kernavės miesto riba ir stovėję vartai, iš kurių likęs tik šis akmuo.
Aplinkiniai žmonės mano, kad akmens esantys nesuprantami užrašai byloja, jog čia paslėptas lobis. Nuo seno po akmeniu daug kas bandė pasikasti, ieškodami pinigų. Dabartiniais laikais jį buvo bandyta nustumti traktoriumi, todėl dabar šis akmuo guli šiek tiek kitoje vietoje. Akmuo išjudintas iš pirminės savo vietos, buvo apverstas, vėliau vėl atverstas. 1979 m. pastebėta, jog akmuo iš visų pusių, išskyrus šiaurės rytų ir rytų puses, apkastas iki 0,7 m gylio grioviu, iš kurio išmesta įvairaus dydžio akmenų.
Ženklai
Bradeliškių akmuo yra žmogaus apdorotas riedulys. Tai pilkas stambiagrūdis granitas, netaisyklingos trikampės nupjautos piramidės formos, apie 2,4 m ilgio, 1,9 m pločio ir 1 m aukščio nuo esamo žemės paviršiaus. Akmens viršuje, šiaurės rytų dalyje, išlygintame, kiek pasvirusiame vakarų kryptimi plotelyje, iškalti neaiškūs ženklai, kurie yra nuo 20 cm iki 28 cm aukščio ir nuo 10 cm iki 26 cm pločio, sudaryti iš 1-1,5 cm gylio ir 2-3 cm pločio griovelių. Akmens vakarų šone yra iškaltas 19x22 cm dydžio kryželis, sudarytas iš 2 cm pločio ir 1 cm gylio griovelių.
Šaltiniai
↑„Akmuo“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.