Pastatyta ant dolomito pagrindo, todėl pamatai beveik neįgilinti. Tačiau šiuo metu dėl susiformavusio kultūrinio sluoksnio pamatų apačia atsidūrė 2–5 m gylyje. Statybai naudotas tas pats dolomitas, lauko rieduliai, pastatų kampai ir angos išmūryti degtomis molio plytomis. Perdangoms pirmuosiuose aukštuose naudotos arkinės konstrukcijos, viršutinių aukštų perdengimai ir stogų konstrukcija iš medienos. Išorinių pilies sienų storis siekia 2,5 m.
Statant bokštą jis kelis kartus griuvo. Pasak legendos, statytojai kreipėsi į žynį, kuris pataręs į bokšto sieną įmūryti ką nors gyvą, kas pirmasis ateis prie pilies. Tačiau, koks buvo statybininkų nustebimas, kai auštant pasigirdo žingsniai ir iš rūko išniro… paties statybos viršininko jaunutė žmona, atnešusi jam pusryčius. Laimė, kad prieš ją bėgo šunelis. Jis ir tapo pilies bokšto tvirtybės garantu. Sakoma, kad ir dabar tyliomis vasaros naktimis vis dar pasigirsta jo balsas. Nuo bokšto atsiveria plati Bauskės apylinkių panorama.
Apie 1518 m. greta pilies jau buvo išaugęs miestelis Vairogmiestis. Tačiau 1562 m. pilis tapo Vokiečių ordino sostine, todėl buvo praplėsta, pristatyta Naujoji pilis. 1587–1596 m. pilis tapo ir pirmojo KuršohercogoGothardo Ketlerio rezidencija, todėl miestelis buvo perkeltas toliau ir pavadintas Bauske.
Šiaurės karo metu pilį kelis kartus buvo užėmę švedai, rusai, lietuviai. 1706 m. pilį užėmę rusai ją susprogdino ir po to, kaip netekusi fortifikacinės reikšmės, ji nebeatstatyta. Griuvėsius naikino ir aplinkiniai gyventojai, statydami savo namus.
Restauracija
Pilies griuvėsius tyrinėti pirmasis pradėjo šių žemių šeimininkas kunigaikštisPaulius Lyvenas apie 1874 m. Tuo metu nubraižyti ir pirmieji pilies planai. 1973 m. nutarta pilį atstatyti, kaip vienintelę Latvijoje manierizmo epochos pilį. Ją konservuoti pradėta apie 1976 m. atlikus archeologinius tyrimus.Tačiau pilies atstatymas vykdomas neprisilaikant paminklų restauravimo principų: naudojamos silikatinės ir gamykloje gamintos molio plytos, mūritos plytos ir kitos šiuolaikinės medžiagos.
