Barakas (it.baracca) – laikinas, greitai surenkamas, pigus gyvenamas pastatas.
Dažniausiai vienaukštis ir medinis. Tradiciškai barakai naudojami kareivinėms, karo belaisvių apgyvendinimui, ligoninėms, neturtingiausių darbininkų apgyvendinimui. Per Antrąjį pasaulinį karą barakuose gyveno koncentracijos stovyklų kaliniai. TSRS barakai buvo vienu iš pagrindinių gyvenamųjų statinių tipų, kuriuose gyveno darbininkai iki masinių gyvenamųjų plotų statybų XX a. 7 dešimtmetyje. Ypač daug barakų buvo naujuose industriniuose TSRS miestuose šiaurėje ir Sibire. Trečiojo pasaulio šalyse barakai gali tapti nuolatiniais gyvenamaisiais pastatais, sudarydami vadinamąsias favelas.
Statomi iš paprasčiausių medžiagų – medienos, gofruotos skardos.
