Baltrušėlių valsčius Amtsbezirk Baltruschelen
1874 – 1945
Baltrušėlių valsčius Pilkalnio apskrityje
Valstybė	Vokietija
Provincija	Rytų Prūsija
Administracinis centras	Baltrušėliai
1874–1945	Pilkalnio apskritis
Gyventojų	1 496 (1905)
Plotas	43,9 km² (1905)[1]

Baltrušėlių valsčius (vok. Amtsbezirk Baltruschelen, nuo 1938 m. Amtsbezirk Grüneichen) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje. Priklausė Pilkalnio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Baltrušėliuose.

Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“^[2] iš 15 kaimo bendruomenių ir 2 dvaro apygardų. 1876 m. nuo valsčiaus atskirtas ir perduotas Ragainės apskričiai Kamantų kaimas. 1922 m. Pilkalnio apskrities Smilgių valsčiui perduotas Blumentalio kaimas, o Baltrušėlių valsčiui priskirtas Spulių valsčiaus Mažųjų Meškupių kaimas. 1928 m. prie gretimų kaimų prijungtos abi dvaro apygardos – Drocvaldės ir Nyveidės. 1928–1945 m. valsčių sudarė 14 kaimo bendruomenių: Baltrušėlių, Briedlaukių, Didžiųjų Juodupėnų, Drocvaldės (Girėliškių A), Girėliškių B, Ivenbergo, Mažųjų Juodupėnų, Mažųjų Meškupių, Naujųjų Stonupėnų, Nyveidės (Naujųjų Vingerupių), Orupėnų, Trakininkų, Užgirių ir Žalgirių.^[3]

Valsčius buvo vakarinėje apskrities dalyje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrities paribyje. Valsčiumi tekėjo Įsruties intakai Juodupė, Akmenis ir Stonė, pietiniame pakraštyje dunksojo nedidelis Draugupėnų miškas, rytiniame – Drocvaldės miškas. Per valsčių ėjo Tilžės–Gumbinės/Pilkalnio plentas ir Tilžės–Stalupėnų geležinkelis (nutiestas 1893 m.).

1905 m. valsčiuje buvo 1496 gyventojai, iš jų 54 lietuviai (3,6 %). Daugiausia lietuvių gyveno Briedlaukiuose (18 %) ir Girėliškiuose A (14 %).^[1] Didžiausios gyvenvietės 1939 m. buvo Baltrušėliai (147 gyv.), Ivenbergas (116 gyv.) ir Naujieji Vingerupiai (113 gyv.).^[4]