Baltijos krepšinio lyga

Sporto šaka	Krepšinis
Įkurta	2004 m.
Komandų sk.	14
Valstybė (-ės)	Lietuva Latvija Estija
Žemynas	Europa
Čempionas (-ai)	Pasvalio Pieno žvaigždės (1-asis titulas)
Oficiali svetainė	BBL.net

Baltijos krepšinio lyga – buvusi tarptautinė krepšinio lyga, kurioje daugiausiai dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos stipriausi klubai iš nacionalinių čempionatų. Kartu su BBL vyko ir nacionaliniai kiekvienos šalies čempionatai.

Sistema keitėsi kasmet.

Pirmajame BBL sezone (2005 m.) buvo du divizionai. Antrojo diviziono komandos buvo suskirstytos į 2 grupes, 8 pajėgiausios komandos pateko į atkrintamąsias varžybas, o 4 pajėgiausios varžėsi finaliniame ketverte. Pirmajame divizione 4 pajėgiausios komandos iš karto pateko į finalo ketvertą. Antrąjį sezoną (2005–2006 m.) liko tik vienas divizionas, vietoj finalo ketverto atsirado finalo šešetas, į kurį iš karto pateko 6 pajėgiausios komandos. 2006–2007 sistema nepakito.

2007/2008 m. elitiniame (pirmajame) divizione dėl čempionų titulo kovojo 10 klubų (2006–2007 m. 9 praėjusių metų stipriausi klubais ir 1 Lietuvos klubas gavęs vardinį pakvietimą). Antrasis divizionas tapo „Iššūkio turnyru“, kurio 1 vietą užėmęs klubas patenka į stipresnį divizioną. Antrą vietą užėmęs klubas meta iššūkį 9 vietą užėmusiam elitinio diviziono klubui. Žaidžiama 2 rungtynes, kurių nugalėtojas žaidžia elitiniame divizione. „Iššūkio turnyre“ dalyvauja įvairus klubų suskirstytų į grupes skaičius.

Nuo 2010/2011 m. sezono BBL reguliariajame sezone nedalyvavo Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos Rytas“, kurie prie varžybų prisijungė tik ketvirtfinalyje. Prieš 2011–2012 metų sezoną, prie šių dviejų klubų dalyvavimo BBL modelio prisijungė ir trečiasis – Rygos „VEF“. 2012–2013 metų BBL sezone Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos Rytas“ ir Rygos „VEF“ nestartavo, pasirinkdami dalyvavimą pajėgesnėje VTB Vieningoje lygoje.

BBL galiojo 4 legionierių limitas, žaidėjai, turintys turnyre dalyvaujančių šalių klubų pilietybę, nelaikomi legionieriais.

2012–2013 m. sezone BBL tapo „mažąja Eurolyga“. 23 komandos buvo suskirstytos į keturis pogrupis po 6 komandas (D grupėje rungtyniavo 5 klubai), kurios tarpusavyje žaidė dviejų ratų sistema. Keturios kiekvienoje grupėje pajėgiausios komandos pateko į Top 16 etapą.

Antrajame reguliaraus sezono etape, komandos buvo suskirstytos į keturis pogrupius po 4 komandas, kurios grupėje taip pat varžėsi dviejų ratų sistema. Pirmąsias dvi vietas savo grupėje iškovoję klubai pateko į atkrintamąsias varžybas, o likusios komandos savo pasirodymą pirmenybėse baigė.

Į atkrintamąsias varžybas patekusios komandos suskirstomos į keturias poras (A1/B2, A2/B1, C1/D2, C2/D1), kurios sužaidžia dvi varžybas (namuose ir išvykoje). Porų nugalėtojai tokiu pat principu varžosi tiek pusfinalyje, tiek didžiajame, tiek mažajame finale.

Pagrindinis straipsnis – BBL Iššūkio taurė.

Nuo 2004/2005 m. sezono, su pertraukomis, rengtos Baltijos krepšinio lygos Iššūkio varžybos. Jose dalyvavo į pagrindines pirmenybes nepatekę Baltijos šalių klubai. Turnyras vyko tuo pat metu kaip ir BBL sezonas.

Pagrindinis straipsnis – Prezidentų taurė.

Nuo 2008/2009 m. sezono rengtas Baltijos šalių Prezidentų taurės turnyras, kuriame dalyvauja BBL nugalėtojas ir šalių aukščiausių lygų čempionatų nugalėtojai (viso 4 stipriausi klubai). Turnyras rengtas kaip BBL sezono preliudija.

2004 m. lyga įsteigta. Pirmosios varžybos įvyko 2005 m. sausio 6 d. Pirmajame mače rezultatu 81:75 Nevėžis nugalėjo Panevėžio klubą. Pirmasis BBL sezonas vyko tik pusę sezono, komandos pagal pajėgumą buvo suskirstytos į du divizionus. Pirmajame divizione varžėsi 10 klubų (5 iš Lietuvos, 3 iš Latvijos ir 2 ir Estijos), antrasis divizionas buvo padalintas į du pogrupius ir jame varžėsi 14 komandų (4 iš Lietuvos, 5 iš Latvijos ir 5 iš Estijos). Antrąjį 2005/2006 m. sezoną varžybos jau vyko visą sezoną, liko tik vienas divizionas, kuriame dalyvavo 17 klubų (8 iš Lietuvos, 5 iš Latvijos ir 4 iš Estijos). Taip pat pirmą kartą įvyko bendra Žvaigždžių Diena.

Tačiau vėliau buvo prieita prie dviejų divizionų sistemos: Elito, kuriame dalyvauja 10 stipriausių klubų, bei Iššūkio taurės.

2012 m. „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ pasitraukė iš pirmenybių. 2018 m. turnyras sustabdytas.

Per 14 sezonų tik sykį – 2012–2013 m. – BBL čempione tapo ne Lietuvos komanda.^[1] Daugiausiai, penkis kartus čempionų titulus iškovojusi komanda – „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“ ir „Šiauliai“ iškovojo po tris čempionų titulus.

Sezonas	Finalinis ketvertas
	Miestas	Čempionas	Rezultatas	Vicečempionas	3-ia vieta	Rezultatas	4-a vieta
2004–2005	Vilnius	Kauno „Žalgiris“	64 – 60	Vilniaus „Lietuvos rytas“	Šiaulių „Šiauliai“	97 – 87	Ventspilio „Ventspils“
2005–2006	Talinas	Vilniaus „Lietuvos rytas“	86 – 74	Kauno „Žalgiris“	Šiaulių „Šiauliai“	76 – 59	Kėdainių „Nevėžis“
2006–2007	Ryga	Vilniaus „Lietuvos rytas“	81 – 77	Kauno „Žalgiris“	Ventspilio „Ventspils“	94 – 88	Šiaulių „Šiauliai“
2007–2008	Šiauliai	Kauno „Žalgiris“	86 – 84	Vilniaus „Lietuvos rytas“	Rygos ASK	96 – 82	Rygos „Barons“
2008–2009	Tartu	Vilniaus „Lietuvos rytas“	97 – 74	Kauno „Žalgiris“	Tartu Rock	77 – 68	Rygos ASK
2009–2010	Vilnius	Kauno „Žalgiris“	73 – 66	Vilniaus „Lietuvos rytas“	Šiaulių „Šiauliai“	20 – 0	Ventspilio „Ventspils“
2010–2011	Kaunas	Kauno „Žalgiris“	75 – 67	Rygos „VEF“	Vilniaus „Lietuvos rytas“	84 – 80	Ventspilio „Ventspils“
2011–2012	Šiauliai	Kauno „Žalgiris“	74 – 70	Vilniaus „Lietuvos rytas“	Rygos „VEF“	92 – 75	Šiaulių „Šiauliai“
2012–2013	Prienai Ventspilis	Ventspilio „Ventspils“	91 – 69 70 – 73	Prienų „Prienai“	Talino „Kalev/Cramo“	71 – 79 73 – 58	Rygos „Barons Kvartals“
2013–2014	Šiauliai Prienai	Šiaulių „Šiauliai“	62 – 57 78 – 66	Prienų „TonyBet“	Tartu „Rock“	75 – 62 74 – 65	Tamperės „Pyrinto“
2014–2015	Ventspilis Šiauliai	Šiaulių „Šiauliai“	68 – 70 88 – 80	Ventspilio „Ventspils“	Utenos „Juventus“	63 – 72 62 – 52	Tartu „Rock“