Baliulių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24127) Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Baliulių kaimo, Pabradės seniūnija. Pasiekiamas iš plento Švenčionys – Pabradė, priešais buvusio geležinkelio pervažą Baliulių kaime pasukus miško keliuku į kairę pietvakariuosna, pavažiavus 350 m iki Meros, jos dešiniuoju krantu einančiu miško keliuku pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi pasroviui, pavažiavus 200 m iki keliuko pabaigos ir paėjus 100 m į priekį mišku – yra Zalavo miško 108 kvartalo vakarų dalyje.
Piliakalnis
3D modelis
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulio į Meros dešiniojo kranto slėnį aukštesniajame gale. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 27x25 m dydžio, kiek žemėjanti į vakarų pusę. Joje rasta molio tinko, perdegusių akmenų. Šiauriniame, rytiniame ir pietiniame aikštelės pakraščiuose supiltas 70 m ilgio, iki 3 m aukščio, 14 m pločio pylimas. Piliakalnio papėdėse iškastas 100 m ilgio, 10 m pločio, 1,5 m gylio griovys (rytų pusėje griovys yra 15 m pločio, 3 m gylio), už kurio supiltas 105 m ilgio, 1,5 m aukščio, 8 m pločio antras pylimas, už kurio iškastas antras 5 m pločio, 0,1 m gylio griovys. Pietinėje pašlaitėje griovys ir pylimas pavirtę iki 10 m ploto terasėle. Šlaitai statūs, 7-8 m aukščio.
Piliakalnio vakarinę dalį nuplovė Mera, aikštelėje XIX a. – XX a. buvo įrengtos sentikių kapinės. Dabar piliakalnis apaugęs mišriu mišku.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 34000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 815000 m². Išmatavimai: 250 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir iki 180 m pločio.
Pietinėje piliakalnio papėdėje, 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta geležies šlako. 700 m į šiaurės vakarus yra V a. – VI a.pilkapynas, tyrinėtas 1999–2000 m.
