Baimė – tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija susijusi su pastangomis išvengti šio pavojaus. Baimė kyla iš savisaugos instinkto, tai prigimtinė reakcija atsirandanti ankstyvoje vaikystėje. Ši emocija gali perspėti apie artėjantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo šaltinį, skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės.[1][2]
Baimės intensyvumas priklauso nuo asmenybės ir aplinkybių. Stiprus baimės jausmas pasireiškia įvairiais ūmiais pakitimais organizme: kūnas tartum sustingsta, kai kada ima drebėti, išpila šaltas prakaitas.
Socialinėje žmogaus raidoje baimė reiškiasi kaip viena auklėjimo priemonių, pavyzdžiui, baimė būti pasmerktam yra elgesio reguliavimo veiksnys. Šiuolaikinės visuomenės sanklodą lemia jos teisinė sistema, kuri turi normatyvinę reikšmę socialinei veiklai ir elgsenai.[1] Tradicinėse, pvz., klajoklių visuomenėse susilaukus pasmerkimo pasmerktojo gali laukti mirtis arba išvarymas iš bendruomenės.[3]
Šaltiniai
↑ 1,01,11,2Baimė. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. ISBN 9785420018125.