Avatara arba avataras[1] (skr. अवतार = IAST: Avatāra- „nužengimas“) – hinduizme, į materialų pasaulį kokiu nors pavidalu nužengęs dievas, kuris taip siekia „išgelbėti pasaulį“, atstatyti „įstatymą“ ar apginti savo garbintojus. Tai dievo ar jo galios įsikūnijimas konkrečiu pavidalu, dievystės pasireiškimas pasaulyje.
Tikėjimas avataromis iš esmės paplitęs tarp vaišnavų, nors dievybės įsikūnijimą pripažįsta šaktai, tantrikai, šaivai (advaita vedantos mokyklos pagrindėją Šankarą laikantys Šivos avatara). Avatarų sekėjais laikomi pastarųjų šimtmečių hinduizmo mokyklų pradininkai ir mokytojai (Ramakrišna, Vivekananda, Anandamaji Ma, Satja Sai Baba).[2]
Avatara vaišnavizme
Vaišnavizme išvardijami 10 Višnaus avatarų, kurie laikomi amžinais dvasiniais Višnaus pavidalais, pakartotinai nužengiančiais į materialų pasaulį skirtingomis epochomis (jugomis): Matsja (Žuvis), Kūrma (Vėžlys), Varaha (Šernas), Narasimha (Liūtažmogis), Vamana (Nykštukas), Parašurama (Rama su kirviu), Rama, Balarama arba Krišna, Buda ir Kalkis. „Bhagavata puranoje“ pateikiamas 22 avatarų sąrašas.
Pasak vaišnavų tikėjimo, Prieš pat pasaulio galą (pralają) pasirodysianti dešimtoji Višnaus avatara – Kalkis, raitelis ant balto žirgo, kuris kardu išžudysiąs nedoruosius ir teisingai valdysiąs žmones.
Brahma įsikūnydavęs išminčiais ir poetais („Ramajanos“ autoriumi Valmikiu, tariamuoju „Mahabharatos“ autoriumi Vjasa, „Šakuntalos“ autoriumi Kalidasa, teisių davėju Manu, kanklių išradėju Narada ir kt.).
Šaltiniai
