Aukštoji partinė mokykla – SSRS aukštojo mokslo įstaiga 1946-1991 m., ruošusi vadovaujančius politinius SSRS darbuotojus bei oficialių SSRS visuomenės informavimo priemonių vadovus.
Struktūra
Aukštosios partinės mokyklos buvo akivaizdinės ir neakivaizdinės. Jos buvo kuriamos stambiausiuose SSRS administraciniuose vienetuose - respublikose, srityse ir kraštuose, ir buvo pavaldžios aukščiausiam atitinkamo administracinio vieneto komunistų partijos organui - respublikiniam centro komitetui, srities obkomui ar krašto kraikomui. Visų aukštųjų partinių mokyklų mokymo programas sudarinėjo ir jų vykdymą kontroliavo SSKP CK Aukštoji partinė mokykla Maskvoje bei SSKP CK Neakivaizdinė aukštoji partinė mokykla.
Studijuoti aukštosiose partinėse mokyklose buvo priimami tik asmenys su aukštuoju išsilavinimu, ne vyresni kaip 40 metų, ne mažiau penkerių metų esantys SSKP nariais ir tik su centro komiteto, obkomo ar kraikomo rekomendacija.[1] Taip pat būdavo reikalaujama, kad priimami asmenys jau turėtų darbo komunistų partijoje, komjaunime ar žiniasklaidoje patirtį arba būtų pasireiškę kaip geri komunistų partijos ir sovietų valdžios organų darbo organizatoriai.
Pavyzdžiui, Lietuvos TSR veikusi Vilniaus aukštoji partinė mokykla buvo įkurta 1945 m.; ji veikė iki 1990 m.
Šaltiniai