Astrocitai – žvaigždės pavidalo centrinės nervų sistemos ląstelės, priskiriamos neuroglijai – iš įvairių ląstelių sudarytam užpildui, gaubiančiam neuronus. Astrocitai yra didžiausios ir gausiausios neuroglijos ląstelės. Jie sudaro apie 90 procentų žmogaus smegenų masės. Žvaigždės pavidalą astrocitams suteikia jų ataugėlės, kurios baigiasi praplatėjimais, vadinamais galinėmis pėdomis (angl. end–feet). Jais astrocitai sąveikauja su kraujagyslėmis ir neuronais. Išskirtinė astrocitų savybė, žymuo, leidžiantis atskirti juos nuo kitokių ląstelių, yra glijos skaidulinis rūgštinis baltymas (GFAP, angl. glial fibrillary acidic protein). Astrocituose ypač daug tarpinių gijų, sudarytų iš šio baltymo.

Astrocitai tradiciškai skirstomi į du tipus – protoplazminius (angl. protoplasmic) ir skaidulinius (angl. fibrous) astrocitus. Protoplazminiai astrocitai paplitę smegenų pilkojoje medžiagoje. Jie turi šakotas ataugėles, trumpesnes ir storesnes nei skaiduliniai. Skaiduliniams astrocitams būdingos ilgos, plonos, nešakotos ataugėlės ir ypač daug GFAP baltymo, todėl jie ir vadinami skaiduliniais. Skaiduliniai astrocitai paplitę smegenų baltojoje medžiagoje. Iš jų kyla apie 80 procentų suaugusių žmonių smegenų navikų. Neseniai aptikta ląstelių, kurios turi tiek protoplazminių, tiek ir skaidulinių astrocitų savybių, todėl minimoji klasifikacija tik sąlyginė.

Astrocitai labai svarbūs normaliai centrinės nervų sistemos veiklai. Jų funkcijų žinoma daug ir įvairių, daugelis jų nustatytos neseniai. Astrocitai sudaro atramą neuronams, tinkamai orientuoja jų ir kitų centrinės nervų sistemos ląstelių migraciją vystymosi metu. Jie ima iš kraujo gliukozę ir perdirba ją į laktatą, kurį neuronai vartoja kaip pagrindinę maisto medžiagą. Kad energijos neuronams nepritrūktų ir kai jie ypač aktyvūs, astrocitai turi sukaupę šiek tiek glikogeno, kuris prireikus skaidomas į gliukozę. Astrocitai padeda endotelio ląstelėms, gaubiančioms smegenų kraujagysles, suformuoti kraujo-smegenų barjerą ir reguliuoja jo laidumą. Jie dalyvauja imuniniame atsake: geba fagocituoti, pateikti antigenus, sintetina įvairius citokinus. Galiausiai, astrocitai ypač svarbūs nervinio impulso perdavimo neuronais reguliacijai. Astrocitai gamina ir išskiria keletą augimo veiksnių, taip reguliuodami neuronų augimą ir sinapsių formavimąsi. Aktyvios ir pasyvios pernašos sistemomis jie šalina K⁺ jonų perteklių iš neuronų tarpląstelinės ertmės, taip padėdami neuronams atgauti pradinę būseną po veikimo potencialo perdavimo. Savo ataugėlėmis astrocitai šliejasi prie daugelio sinapsių ir geba iš jų šalinti neuromediatorius / neurosiuntiklius, taip pat ir kai kuriuos, ypač glutamatą, sintezuoti. Todėl jie gali pasirinktinai aktyvinti arba slopinti nervinio impulso perdavimą per sinapses.

1. Voltera A., Meldolesi J. (2005). Astrocytes, from brain glue to communication elements: the revolution continues. Nature Rev. Neurosci. 6: P. 626–638.
2. Gee J.R., Keller J.N. (2005). Astrocytes: regulation of brain homeostasis via apolipoprotein E. Int. J. Biochem. Cell Biol. 37: P. 1145–1150.