Vengrijos istorija
Panonijos istorija
Vengrijos karalystė:
Arpadai > Anžu > Liuksemburgiečiai > Jogailaičiai
Osmanų imperija, Habsburgų monarchija
Austrija-Vengrija (Transleitanija)
Demokratinė Respublika > Tarybinė Respublika > Karalystė > Antroji Respublika
Vengrijos Liaudies Respublika
Vengrijos revoliucija (1956)
Demokratinė Vengrija

Anžu dinastija, arba Anžu Kapetai – antroji Angevinų dinastija.

Anžu dinastijos pradininkas Anžu grafas Fulkas V Jeruzalietis (1092–1143 m.) vedęs Jeruzalės karaliaus Balduino II dukterį karalienę Melisendą ir tapęs Jeruzalės karaliumi. Jo sūnus Žofrua Gražusis, likęs Anžu, pradėjo Anglijos Plantagenetų dinastiją.

Anžu Kapetų valdytos karalystės:

• 1131–1186 m. Jeruzalės karalystė;
• 1268–1282 m. Sicilijos karalystė;
• 1282–1435 m. Neapolio karalystė;
• 1308–1395 m. Vengrijos karalystė;
• 1370–1399 m. Lenkijos karalystė.

Anžu dinastijos Neapolio atšaka prasidėjo, kai Kapetų dinastijos Prancūzijos karaliaus Liudviko VIII sūnus, Anžu, Meno ir Provanso grafas Karolis II, popiežiaus Klemenso IV remiamas užėmė Sicilijos karalystę. Jai suskilus Anžu liko Neapolio karaliais.

Nutrūkus Arpadų vyriškajai linijai, po 7 m. trukusio karo Vengrijos sostą užėmė iš Anžu dinastijos Neapolio atšakos kilęs Karolis Robertas, Stepono V proanūkis. Sudarius asmeninę uniją Vengrijos Anžu dinastijos karalius Liudvikas I, paskutiniojo Piasto Kazimiero I sesers sūnus, tapo Lenkijos karaliumi.^[1] Jo duktė karalienė Jadvyga ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos.

Dinastijos vyriškoji linija pasibaigė 1414 m. mirus Vladislovui Neapoliečiui, o dinastija – 1435 m. mirus jo seseriai Joanai II.