A. Liorentaitė gimė 1906 m. lapkričio 11 d. Žvirgždaičiuose, Šakių apskrityje. Jos tėvai, Petras ir Barbora, buvo pasiturintys ūkininkai, užauginę aštuonis vaikus. Antanina buvo jauniausia jų.[2]
A. Liorentaitė baigė Vilkaviškio gimnaziją, Kaune dirbo telefoniste. Spėjama, į aviaciją ją patraukė brolis Jonas Liorentas, Lietuvos karo aviacijos lakūnas, pulkininkas leitenantas, pakvietęs kartu paskraidyti virš Kauno.
Dienomis toliau dirbdama telefoniste, ji sugebėjo įstoti į Lietuvos aeroklubą ir būti priimta į trečiąją civilių lakūnų mokymo grupę. Užsiėmimai tuomet vykdavo ne dienomis, o naktimis, nes šviesiuoju paros metu aerodrome treniruodavosi kariškiai. Tokiu ritmu A. Liorentaitė gyveno 1931–1933 m.
Nors grupėje buvo ir daugiau merginų, galiausiai kursus baigė tik A. Liorentaitė. Jos pirmasis skraidymo instruktorius buvo lakūnas Antanas Mikėnas, skraidyti teko lėktuvu ANBO-II.
Lakūnų profesionalumo testą sudarydavo tokios užduotys: pakilti į 2 km aukštį, išbūti ore 30 min., nusileisti iki 1 km aukščio ir sustoti ne toliau kaip 50 m nuo ant žemės esančio ženklo; tęsiant skrydį, nusileisti iki 300 m aukščio ir sustoti ne toliau kaip 150 m nuo ženklo. Be to, dar reikėdavo padaryti 5 figūrinius aštuntukus.
Pasiekimai
Būdama 26-erių, 1932 m., A. Liorentaitė pirmą kartą skrido savarankiškai, o 1933 metų liepą gavo civilės lakūnės licenciją – tapo pirmąja lakūne Lietuvoje. A. Liorentaitė 1935 m. buvo įtraukta į ypač aukštos kvalifikacijos lakūnų eskadrilę, tinkamą skraidyti karo meto sąlygomis.
1936 m. birželio 7 d. aviacijos šventės metu Tauragėje ji pati pasiprašė ir iššoko su parašiutu – taip tapo pirmąja Lietuvos parašiutininke. Tais pačiais metais Palangoje šuolį parašiutu atliko ir legendinis lakūnas Viktoras Ašmenskas, tačiau masiniu užsiėmimu parašiutizmas Lietuvoje tapo tik 1948 m.
Gyvenimas JAV
Kai 1939 m. Lietuva atgavo Vilnių, A. Liorentaitė buvo perkelta dirbti čia, turėjo palikti Kauną, aerodromą ir skraidymą. Viena krašto okupacija tuomet keitė kitą, kol galiausiai 1944 m. liepą ji išvyko į Žvirgždaičius, o rugpjūtį perėjo sieną į Vokietiją. Tą pačią dieną, kai ji kirto Vokietijos sieną, jų šeimos sodyba sudegė iki pamatų – į ją pataikė rusų artilerijos sviediniai.
Lietuvoje likusios A. Liorentaitės seserys buvo išvežtos į Sibirą, brolio sūnus žuvo lageryje. Pirmoji Lietuvos lakūnė ir parašiutininkė kelerius metus gyveno pabėgėlių stovyklose, kol galiausiai persikėlė į JAV, gyveno Čikagoje, Bridžporte. Čia ji dirbo milijonieriaus šunų vedžiotoja, laikraščio „Lietuvių balsas“ spaudos platinimo skyriuje, kitus atsitiktinius darbus. Per šiuos metus A. Liorentaitė nė karto nepakilo į dangų.
Ji mirė JAV 2003 m. vasario 4 d., sulaukusi 96-erių. Urna su pelenais buvo parvežta į Lietuvą, Žvirgždaičius. Palaidota Žvirgždaičių kapinėse, šalia tėvo ir sesers. Antkapyje stilizuotai pavaizduotas ant pakilimo tako tupintis paukštis.[3]
1998 m. birželio 13-ąją Žvirgždaičiuose vyko A. Liorentaitei skirta aviacijos šventė, kurios metu prie kadaise jos stovėjusios gimtosios sodybos buvo atidengta memorialinė lenta, tvora aptvertas išlikęs ąžuolas. Gimtinėje jos vardu pavadinta pagrindinė, ilgiausia gatvė, jungianti Griškabūdį ir Kudirkos Naumiestį. Iki pat mirties ji palaikė ryšius su Kudirkos Naumiesčio vidurine mokykla, padovanojo jai savo biblioteką.[3]
