Andrejis Jurjanas (arba Jūrjanų Andrėjis, latv. Andrejs Jurjāns, Jurjānu Andrejs, 1856 m. rugsėjo 30 d. Ėrgliai – 1922 m. rugsėjo 29 d. Ryga) – latvių kompozitorius, etnomuzikologas, dirigentas, valtornininkas. Vienas latvių klasikinės muzikos ir muzikos folkloristikos pradininkų.

1880 m. baigė Sankt Peterburgo konservatorijos L. Gomilijaus vargonų klasę, 1881 m. – N. Rimskio-Korsakovo kompozicijos klasę, 1882 m. F. Gomilijaus valtornos klasę.

1882–1916 m. dėstė Charkovo muzikos mokykloje. 1888 m., 1895 m., 1910 m. Latvijos dainų švenčių vyr. dirigentas. Nuo 1920 m. gyveno Rygoje.

Sukūrė 5 kantatas, tarp jų – „Tėvynei“ (1886 m.), Džiūgaukite, linksminkitės (1893 m.), simfoninę poemą „Latvių liaudies išsivadavimas“ (1891 m.), koncertą violončelei ir orkestrui, Latvijos visuotinės dainų šventės maršą (1888 m.) – „Latvių šokius“ (1894 m.), chorų, romansų, harmonizavo latvių liaudies dainų. Parašė veikalą ^[1]

• Latvių liaudies muzikos medžiaga (Latvju tautas muzikas materiali, 6 t. 1894–1926 m.

• Jurjānu Andrejs mūzikas kultūrā un tautā. Sastādījis Arnolds Klotiņš. Rīga, Zinātne,1981.
• Torgāns Jānis. Jurjānu Andrejs. Rīga, Liesma, 1981 m.

• Jurjānu Andrejs (1856. - 1922.) BIOGRĀFIJA Archyvuota kopija 2016-10-03 iš Wayback Machine projekto.