Nikolajus Andrejevičius Rimskis-Korsakovas (Николай Андреевич Римский-Корсаков, 1844 m. kovo 18 d. – 1908 m. birželio 21 d.) – rusų kompozitorius, rusų nacionalinės kompozitorių mokyklos tradicijų kūrėjas, jūrų karininkas, vadovavo škiperiui, rašė operas ir simfoninę muziką, kolekcionavo jūrų mazgus.[1]
Biografija
Namas, kuriame gyveno Nikolajus Rimskis–Korsakovas
Gimė Tichvino mieste, dvarininkų šeimoje. Dar besimokydamas namuose, gavo muzikos pagrindų žinias. Nuo 1856 m. iki 1862 m. mokėsi Sankt Peterburgo Jūros kadetų korpuse. 1859 m. pradėjo mokytis groti pianinu. 1862 m. susipažino su kompozitoriumi M. Balakirevu. Jam vadovaujant, N. Rimskis-Korsakovas parašė pirmąją simfoniją. Nuo 1862 m. iki 1865 m. dalyvavo Rusijos imperijos karo laivyno ekspedicijoje prie JAV krantų. 1869 m. parašė antrąją simfoniją. 1871 m. tapo Peterburgo konservatorijos kompozicijos klasės profesoriumi. Kūrė nacionalinę muziką, remdamasis liaudies tradicijomis. Daug dėmesio skyrė paprastų žmonių jausmams. Sukūrė 15 operų, daug simfoninių kūrinių, apie 80 romansų. Operų temos yra labai įvairios: istorinės operos, psichologinės dramos, lyrinės komedijos, operos – pasakos. Ryškiausios operos: „Caro sužadėtuvės“, „Nemirtingasis Kaščėjus“, „Auksinis gaidelis“, „Sadko“, „Snieguolė“, „Pasaka apie carą Saltaną“. Parašė daug simfoninės muzikos. Dauguma simfonijų yra programinės.
Šaltiniai
↑Rimskij‑Korsakov Nikolaj (Nikolajus Rimskis‑Korsakovas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 108-109 psl.
