Vaikystėje jos sužieduotinis buvo tolimas giminaitis Konstantinas Dukas, imperatoriaus Mykolo VII Duko Parapinako sūnus ir bendravaldis, turėjęs tapti ir Aleksijaus I sosto paveldėtoju. Tačiau, kai Aleksijui I gimė sūnus Jonas II Komninas, Konstantinas neteko teisės į sostą. Keturiolikmetė Ana tapo Dirachijaus kunigaikščio Nikiforo Brieniečio žmona. Jų vaikai:
Po nesėkmingo bandymo vietoj brolio Jono II Komnino į sostą pasodinti savo vyrą. po jo mirties pasitraukė į vienuolyną, kur 1137–1148 m. parašė „Aleksiadą“ – 15 knygų metraštį apie savo tėvo valdymo laikotarpį (1069–1118 m.). Kūrinys papildė ir pratęsė vyro veikalą „Hyle Historios“, skirtą 1070–1079 m. Bizantijos istorijai. „Aleksiada“ parašyta graikų kalba, remiantis valstybinės kanceliarijos dokumentais, autorės tėvo liudijimais, karvedžių pranešimais ir asmenine patirtimi.[1] Tai vienas iš svarbiausių istorijos paminklų tyrinėjant Kryžiaus žygių epochą.
Anna Comnena, The Alexiad of Anna Comnena, edited and translated by E. R. A. Sewter. Harmondsworth: Penguin, 1969. (This print version uses more idiomatic English and has more extensive notes).
Georgina Buckler, Anna Comnena: A Study, Oxford University Press, 1929. ISBN 0-19-821471-5
Female Heroes From The Time of the Crusades: Anna Comnena.1999. Women in World History. 12 Dec. 2006. < [1]>.
K. Varzos, Ē genealogia tōn Komnēnōn, Thessalonikē, 1984.
Peter Frankopan: Perception and projection of prejudice: Anna Comnena, the Alexiad and the First Crusade. In: Susan B. Edgington/Sarah Lambert (Hrsg.), Gendering the crusades. University of Wales Press, Cardiff 2001, S. 45-59