Ambrazūra, šaunamoji anga (angl.embrasure, rus.aмбразура, бойница) – anga apkasobrustvere, įtvirtinimo ar pastato sienoje, šarvuotos kovos mašinos borte, skirta šaudymui. Ambrazūros plotas turi būti kuo mažesnis, kad apšaudant šansai pataikyti į ambrazūrą būtų kuo mažesni, bet pakankamai didelis, kad pro ją būtų galima šaudyti (lanku, arbaletu, patranka, kulkosvaidžiu, automatu ir pan.). Ambrazūros forma priklauso nuo ginklo, kuriam skirta, ir apšaudomo sektoriaus.
Įtvirtinimų ambrazūros gali turėti, o kovos mašinų ambrazūros visada turi dangčius, kuriais uždaromos angos.
Kartais fortifikacijos sąvokos ambrazūra ir šaudomoji anga laikomos skirtingomis: šaudomąja anga vadinama anga sienos išoriniame paviršiuje (ji turi būti kuo mažesnio ploto, kad šaulys būtų saugesnis), o ambrazūra – niša vidinėje sienos (įtvirtinimų sienos paprastai labai storos) dalyje, kuri leidžia šauliui šaudyti pro šaudomąją angą reikiamomis kryptimis). Toks praplatinimas matyti nuotraukoje, kur parodyta sienos ambrazūra lankininkui.
Šaunamosios angos lankininkams ir arbaletininkams paprastai būdavo kelių formų:
Vertikalus plyšys – leido šaudyti į skirtingais atstumais esančius taikinius.
Horizontalus plyšys – apsunkino galimybes šaudyti skirtingais atstumais, bet leido greitai keisti šaudymo kryptį horizontalėje.
Kryžminis plyšys – derino vertikalaus ir horizontalaus plyšių galimybes.
Kauno Geležinkelio (Palemono) forto bunkerio ambrazūros
Ginklas, pritaikytas šaudyti pro šarvuočių ambrazūras
Vokiškas pistoletas-kulkosvaidis MP40 buvo suprojektuotas ir pradžioje gamintas kaip tankistų ginklas, todėl turi konstrukcinį ypatumą, leidusį saugiai šaudyti pro šarvuotų mašinų ambrazūras. Šarvuočiui važiuojant jame esančius kareivius krato, todėl gresia pavojus, kad šaudančio automatinio ginklo vamzdis iššoks iš ambrazūros, ir nuo šarvuotų bortų viduje rikošetuojančioskulkos iššaudys viduje esančius. Apsaugai nuo to MP40 vamzdis apačioje turi vadinamąją „barzdą“, kuria užsikabina už ambrazūros krašto.