Amardasas (pandž. ਅਮਰਦਾਸ = Amardās; 1479–1574 m.) – trečiasis iš dešimties sikhų gurų. Juo tapo 1552 m., sulaukęs 73 metų amžiaus.
Amardasas suskirstė Pandžabą į 22 sikhų religines sritis, rėmė sikhų misijas. Siekė iš sikhų religijos pašalinti hinduizmo priemaišas, skatino skirtingų luomų (varnų) žmonių vedybas, panaikino draudimą tekėti našlėms. Ypač griežtai kovojo su satės praktika.[1] Jis kūrė ir rinko religines giesmes į Pothi knygą, kuri vėliau išsivystė į Adi Granthą.[2]. Taip pat įvedė sikhų vardo davimo, vedybų, laidotuvių, kalendorinių švenčių šventimo papročių kanoną,[3] parinko piligrimystės vietas bei vietą būsimai Auksinei šventyklai (Amritsare).[4]
Šaltiniai
- ↑ Kazimieras Seibutis. Amardasas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ Pashaura Singh; Louis E. Fenech (2014). The Oxford Handbook of Sikh Studies. Oxford University Press. pp. 41–42.
- ↑ Dr. H.S. Singha (2005). Sikh Studies. Hemkunt Press. pp. 101–102.
- ↑ Pardeep Singh Arshi (1989). The Golden Temple: history, art, and architecture. Harman. pp. 5–7.