Alfonsas Kiškis (1910 m. rugpjūčio 26 d. Žeimelis – 1994 m. birželio 19 d. Vilnius) – Lietuvos agronomas, kraštovaizdžio architektas.
Biografija
Gimė lietuvio ir latvės šeimoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą su tėvais gyveno Rusijoje. Mokėsi Bauskės gimnazijoje, sodininkystės mokykloje. 1936 m. baigė agronomiją Latvijos universitete Rygoje. 1938 m. stažavo Bristolio universitete (Didžioji Britanija).
1939–1944 m. dirbo Latvijos žemės ūkio ministerijos Sodininkystės skyriuje. 1944 m. nacių mobilizuotas į Latvių legioną. Po karo slapstėsi, 1948 m. areštuotas, kalėjo Sibiro lageriuose. 1956 m. grįžęs dirbo Purės žemės ūkio bandymų stotyje, nuo 1961 m. – Latvijos komunalinio ūkio projektavimo instituto Jūrmalos skyriuje. Nuo 1967 m. gyveno Lietuvoje, iki 1975 m. dirbo Respublikiniame žemėtvarkos projektavimo institute Vilniuje, Želdynų projektavimo grupės vadovas.
Pagal jo ir žmonos Rūtos Kiškės projektus sutvarkyti Dainavos (Ukmergės raj., 1970 m.), Klausučių (Jurbarko raj., 1978 m.), Juknaičių (Šilutės raj., 1970–1986 m.) gyvenviečių želdynai, Vilniaus šiltnamių kombinato aplinkuma ir gyvenamųjų namų kiemai Pagiriuose (1979 m.).[1]
Bibliografija
- Kraštovaizdžio ir želdynų tvarkymas (latv. Ainavu un dārzu veidošana), su kitais, Rīga, Zvaigzne, 1979 m.
Įvertinimas
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ženklas „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“ (po mirties)
Šaltiniai