8-oji armija (vok. 8. Armee / Armeeoberkommando 8 / A.O.K. 8) – Vokietijos imperijos armija, įkurta 1914 m. rugpjūčio 2 d.[1] Ji 1915 m. rugsėjo 29 d. buvo išformuota, bet 1915 m. gruodžio 30 d. vėl atkurta.[2] Galutinai ji buvo išformuota 1919 m. per demobilizaciją po karo.
Istorija
1914 m. rugpjūtį mobilizavus kariuomenę, Poznanėje buvo suformuotas 8-osios armijos štabas, kuris vadovavo Rytų Prūsijoje dislokuotiems kariams, turėjusiems gintis nuo numatyto Rusijos puolimo pagal XIX planą. Iš pradžių armija vadovavo šioms formacijoms:[3]
Susirūpinęs dėl pralaimėjimo prie Gumbinės ir besitęsiančio Rusijos 2-osios armijos veržimosi iš pietų, Maksimilianas fon Pritvicas įsakė trauktis prie Vyslos, faktiškai palikdamas Rytų Prūsiją. Apie tai išgirdęs Vokietijos kariuomenės štabo viršininkas Helmutas fon Moltkė atšaukė Pritvicą ir jo pavaduotoją į Berlyną. Juos pakeitė iš pensijos atšauktas Paulius fon Hindenburgas, o jo štabo viršininku tapo Ėrichas Liudendorfas. Vadovaujant naujajai vadovybei, kariuomenė buvo atsakinga už pergales Tanenbergo ir Mozūrijos ežeryno mūšiuose.
1915 m. gegužės 26 d. buvo suformuota Nemuno armija, kuri kontroliavo kariuomenę Kurše.[5] Vadovavimą perėmė 8-osios armijos generolas leitenantas Otas fon Belou. Tuo tarpu 8-oji armija gavo vado pavaduotoją, artilerijos generolą Frydrichą fon Šolcą, kuris tuo pat metu buvo ir XX korpuso vadas. 1915 m. rugsėjo 29 d. 8-oji armija buvo išformuota.[6] 1915 m. gruodžio 30 d. Nemuno armija buvo pervadinta į 8-ąją armiją, kuriai vis dar vadovavo Otas fon Belou.[7]
Galerija
Išnašos
Šaltiniai
- Cron, Hermann (2002). Imperial German Army 1914–18: Organisation, Structure, Orders-of-Battle [first published: 1937]. Helion & Co. ISBN 1-874622-70-1.
