Šis straipsnis apie XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulką.. Apie 1919-1940 m. veikusį Lietuvos Respublikos kariuomenės dalinį skaitykite straipsnyje Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas.

6-asis LDK pėstininkų pulkas
Masalskio pulko kariai 1775 m.
Veikė	1775–1795
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Būstinė	Vilnius (1775-1790) Naugardukas (1790 m.) Panevėžys (1792).
Mūšiai	Myriaus mūšis Lietuvos Brastos mūšis Saločių kautynės
Vadovybė
Formalus vadas	Ksaveras Masalskis Franciszek Ksawery Niesiołowski
Pulko vadas	Jurgis Albrechtas Radvila Teodoras Laskarys Belcour François Thesby Kazimieras Ruščicas

6-asis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pėstininkų pulkas (lenk. 6 Regiment Pieszy Litewski) – 1775-1795 m. veikęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalinys, pėstininkų pulkas. Pulko globėjais buvo didikų Masalskių giminė, todėl pulkas taip pat vadintas Masalskių pulku.

Pulko kūrimo įsakymas buvo paskelbtas 1775 m. gruodžio 9 d., o jo apginklavimą finansavo Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignotas Masalskis.^[1] Pulko pavadinimas ir nominalus vadovavimas (šefavimas) buvo rezervuoti Masalskių giminei.^[2]

Pulko karių skaičius įvairiais jo egzistavimo laikotarpiai svyravo nuo 110 (1776 m.) iki 1440 (1792 m.).^[3] Pulko padėtį 1776 m. kariuomenės liustracijos (inspekcijos) metu generolas majoras J. A. Vietinghofas aprašė taip:

„Šis pulkas neturi etatų sąrašo ir jokių nuostatų, jis neteikia jokios informacijos apie savo būklę. Liustracijos metu nustatyta, kad pulką sudaro penkios kuopos, karių skaičius kuriose atitinka tabelius. Pulko finansavimui nenaudojamos iždo lėšos. Išlaikomas ypač jo šventenybės Vilniaus vyskupo sąskaita. Žmonės jame yra vidutiniški, bet, neskaitant naujų uniformų, kelių dešimčių šautuvų, vos keliolika likusių palašų (plačiųjų kardų) yra nieko verti, o daugelio dalykų visiškai trūksta.^[2]

Pagal 1777 metų „kovo tarifus“ faktinis pulko karių skaičius siekė 94.^[3] Remiantis 1779 m. sausio 15 d. – vasario 15 d. laikotarpio ataskaita, pulkas buvo sudarytas iš dviejų kuopų ir pagal statutą jame turėjo būti 111 „galvų“. Faktinis karių skaičius tuo metu siekė 105.^[4]

Tik suformavus dalinį, 1776 m., 6-ame pulke pagal etatų sąrašą dalinyje buvo 330 karių etatų, iš kurių užimta buvo 320.^[5] 1789 m. Ketverių metų Seimo reformos numatė ATR kariuomenių karių skaičių padidinti iki 100 000. Atitinkamai, 6-asis pulkas turėjo būti išplėstas iki iki 2153 karių.^[4] Kiek vėliau kariuomenės didinimo ambicijos sumažintos iki iki 65 tūkst. karių, atitinkamai ir 6-ojo pulko didinimo planai nebuvo įgyvendinti. Šių reformų išdavoje pulką pavyko padidinti iki dviejų batalionų, kiekvieną kurių sudarė 2 kuopos.^[6][7]

1790 m. vasario mėn. pranešime nurodoma, kad, pulke buvo 723 karių etatai, iš kurių užpildyti buvo 521.^[4] 1792 m. rugsėjį, kai Lietuvos kariuomenę perėmė Targovicos konfederacija, pulko dydis siekė 1440 karių etatų, iš kurių užpildyti buvo 839.^[8] Po pralaimėto 1792 m. karo su Rusija 1793 m. rugpjūtį sumažinus kariuomenę formalus dalinio pajėgumas sumažėjo iki 752 karių, o faktiškai – iki 686.^[4] 1793 m. gruodžio 16 d. ataskaitoje nurodoma, kad pulke buvo 799 karių etatai, iš kurių užpildyti buvo 633.^[9] Šis dydis tikriausiai beveik nepasikeitė iki Kosciuškos sukilimo – Machynia, Rakutis ir Srzednicki daro prielaidą, kad 1794 m. balandį pulko etatų skaičius siekė 799, iš kurių užimyta buvo 634.^[4] Ratajczykas ir Teodorczykas teigia, kad 1793 metų rugpjūčio 1 d. pulke buvo 686 kariai, o 1794 m. balandžio 16 d – apie 680.^[10]

• Po 1776 m.: švarkai su tamsiai raudonais atvartais, sidabrinėmis sagomis. Lietuvių pėstininkai dėvėjo rugiagėlių mėlynumo aptemptas kelnes.^[11]
• Kosciuškos sukilimo metu: švarkai tamsiai raudonais atlapais, sidabrinės sagomis.^[11]

Skirtingais savo egzistavimo laikotarpiais pulkas buvo dislokuotas šiuose miestuose ^[12] :

• Vilnius (1775–1790 m.),
• Naugardukas (1790 m.),
• Panevėžys (1792).

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinėje sistemoje karinio dalinio viršininku (lenk. szef) neretai būdavo jo vardinis (titulinis) vadas, teikdavęs finansinę paramą. Praktinis vadovavimas tekdavo profesionaliems (ar karininko patentą įsigijusiems) kariškiams, įvardijamiems lenkišku terminu dowódca. Pulkui paprastai vadovavo pulkininkas. Pulko viršininko pareigos, siejamos su dideliais atlyginimais, dažniausiai buvo laikomos sinekūra. Viršininkai turėjo teisę kelti savo pavaldinių karininkų laipsnius (stiprinti).

Pirmuoju pulko šefu 1775 m. tapo Vilniaus vyskupo giminaitis Pranciškus Masalskis, o jam išvykus 1788 m. – Pranciškus Niesiolovskis (lenk. Franciszek Niesiołowski), kurio motina Kotryna buvo iš Masalskių giminės.^[2]

1779 metais pulko štabą sudarė pulko šefas, pulko felčeris (gydytojas), pulkininko laipsnį turėjęs faktinis pulko vadas, pulkininkas leitenantas, majoras, pulko intendantas, revizorius ir adjutantas. Pulko intendantu pradžioje buvo skiriamas praporščiko laipsnį turėjęs karininkas. Revizoriaus pareigos atsirado tik 1790 m. Kiekvienoje kuopoje turėjo būti trys karininkai: štabo kapitonas, leitenantas ir vėliavininkas. Iš viso dalinyje, be viršininko ir pulko felčerio, be revizoriaus turėtų būti 11 karininkų.^[4]

1790 metais karininkų skaičius padidėjo vienu štabo kapitonu, dviem puskarininkiais, revizoriumi, dar vienu leitenantu adjutantu, keturiais antraisiais leitenantais ir dviem praporščikais.^[4] Po 1793 m. karininkų štabas padidėjo iki dviejų majorų, dviejų adjutantų leitenantų, trijų kuopų vadų – kapitonų, penkių štabo kapitonų, aštuonių leitenantų, aštuonių antrųjų leitenantų ir aštuonių praporščikų. Viso karininkų korpusas sudarė 40 asmenų, neįskaitant šefo ir pulkų felčerių. Tokia struktūra buvo būdinga iš esmės visiems tuometiniams kariuomenės pėstininkų pulkams visoje Abiejų Tautų Respublikoje.^[4]

• Kunigaikštis Ksaveras Masalskis (1775 m. gegužės 4 d.),
• Pranciškus Ksaveras Nesiolovskis (1785 m. – Naugarduko vaivada).

• Jurgis Albrechtas Radvila ^[13]
• Teodoras Laskarys ^[13]
• Belcour François Thesby (1781 m. kovo 2 d.)
• Kazimieras Ruščicas (1794 m.)

6-asis LDK pėstininkų pulkas 1792 m. dalyvavo Targovicos konfederacijos sąlygoto 7-ojo ATR ir Rusijos karo (Gegužės 3 d. Konstitucijos gynimo karo) mūšiuose. Pulko likučiai taip pat dalyvavo ir 1794 m. ATR-Rusijos karo (Kosciuškos sukilimo) mūšiuose. Viso karo veiksmuose dalyvavo 948 pulko kariai.

• Myriaus mūšis (1792 m. birželio 11 d.)
• Lietuvos Brastos mūšis (1792 m. rugpjūčio 23 d.),
• Saločių mūšis (1794 m. liepos 29 d.).

• Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
• Machynia, Mariusz, Srzednicki, Czesław (1998). Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 837188186X.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
• Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
• Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej.
• Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 8311070903.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)

Ž • A • R LDK kariuomenė (1717–1795) Pagrindinis straipsnis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Susiję straipsniai Tautinė kavalerija Petihorai Pėstininkai Reguliarieji daliniai LDK gvardijos pėstininkų pulkas 1-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas 2-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas 3-asis LDK lauko etmono pėstininkų pulkas 4-asis LDK lauko etmono pėstininkų pulkas 5 6 7 8 9 LDK etmono buožės grenadierių pulkas LDK etmono buožės šaulių pulkas 3-asis LDK lengvųjų pėstininkų batalionas Janyčarų vėliavos Didžiojo etmono Lauko etmono Vengrų daliniai Didžiojo maršalkos vengrų Didžiojo etmono šaulių Lauko etmono šaulių Tribunolo pėstininkų Įvairūs Lietuvos šaulių korpusas Lietuvos milicija 2-asis Gardino batalionas Vikisritis: Lietuva Kavalerija Priešakinės sargybos pulkai 1-asis karaliaus 2 3 4 5 6 7 8 Dragūnų pulkai LDK raitosios gvardijos pulkas LDK dragūnų pulkas Didžiojo etmono Lauko etmono Tautinės kavalerijos brigados 1 2 3 1794 m. sukilimo savanorių daliniai 1-asis žemaičių 2-asis žemaičių Gardino Gardino raitųjų šaulių Kauno Lietuvos Brastos raitelių Lisovskio kavalerijos Lydos pavieto Pajūrio kavalerijos Prienų Raseinių ulonų Kobrino kavalerijos Kazimiero Sapiegos Šaalo raitelių Šiaulių savanorių Trakų (Muchos, totorių) Vilniaus kavalerijos Vilniaus savanorių Žemaičių savanorių Inžineriniai korpusai Artilerijos Inžinierių Divizijos 1-oji 2-oji Vadovybė ir administracija Etmonas Didysis Lauko Didysis Sargybinis Stovyklininkas Vėliavininkas Žirgininkas Ginklininkas Regimentorius Vaivada Lauko raštininkas Kaštelionas Ceigmeisteris Vaiskis Vėliavininkas Lauko gurguolininkas LDK karinė komisija Ceigvartas