PROFILPELAJAR.COM

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitosios gvardijos pulkas
Lietuvos raitosios gvardijos karininkas ir dragūnas, XVIII a. pab.
Veikė	1717–1794
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lojalumas	Lietuvos didysis kunigaikštis
Pavaldus	Sausumos kariuomenė
Rūšis	Kavalerija
Dydis	318–600
Būstinė	Gardinas Pružanai (1783–1792)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitosios gvardijos pulkas (lenk. Regiment Gwardii Konnej Wielkiego Księstwa Litewskiego) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kavalerijos dalinys, pulkas, sukurtas 1717 m. karinės reformos metu, egzistavęs iki 1794 m.

Organizacija, formavimas ir raida

Lietuvos raitoji gvardija, kaip ir atitinkama Karūnos (Lenkijos) gvardija, buvo pavaldi tiesiogiai karaliui.

LDK suformuotas raitosios gvardijos pulkas keletą kartų keitė savo pavadinimą 1717 m. jis buvo suformuotas kaip LDK Karališkųjų dragūnų lejbregmentas (lengvasis pulkas) (lenk. Lejbregiment Dragonów Królewskich Wielkiego Księstwa Litewskiego); 1762 m. jis tapo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karališkuoju kavalerijos pulku (lenk. Regiment Konny Króla Imci Wielkiego Księstwa Litewskiego), nuo 1784 m. – LDK raitosios gvardijos pulku (lenk. Regiment Gwardii Konnej Wielkiego Księstwa Litewskiego), o 1793 m. jis buvo pervadintas Lietuvos gvardijos karabinierių kavaleriojs pulku (lenk. Regiment Karabinierów Gwardii Konnej Litewskiej).^[1]

Pagal 1717 m. Nebyliojo Seimo patvirtintą etatų sąrašą, pulke turėjo būti 600 karių. Pagal šį rodiklį tai buvo didžiausias Lietuvos kariuomenės kavalerijos dalinys.^[2] 1776 metais pulke buvo užpildyta 318 karių etatų. Pagal 1777 metų „kovo įmokas“ tikrasis pulko karių skaičius buvo 318.^[3]

Puko struktūroje buvo štabas, lengvoji kuopa ir penkios kuopos, geriau žinomos pagal jų vadų vardus: pulkininko M. Radvilos kupta, plk. J d’Obyrno kupopa, plk. J. Strijenskio kuopa, majoro. D. Voloko kupa, kapitono J. Volfo kuppa.^[2]

1789 m. Ketverių metų seimo reformos numatė ATR karinių pajėgų karių skaičių padidinti iki 100 000. Pagal planus kiekvienam pulkui buvo numatyti 2 153 etatai. Kiek vėliau siekiamas maksimalus kariuomenės dydis buvo sumažintas iki 65 tūkst. Šis ir ankstesnis planai nebuvo įgyvendinti. Reformų planai taip pat nenumatė gvardijos dalinių reformos ar jų karių siačiaus didinimo.^[4]

Tyrinėtojai daro prielaidą, kad 1794 m. balandį pulko karių etatių sąraše buvo 306 pozicijos, nors faktiškai pulke buvo 371 karys.^[5] Pulke 1794 m. buvo šešios kuopos: šefo, pulkininko. K Engelhardto, plk. M. Deskuro, papulkininkio A. Freyendo, mjr. F Hofmeisterio, rotmistro V. Rahdeno.^[6]^[7] 1793 metų rugpjūčio 1 d. duomenimis pulke buvo 318 karių ir 274 žirgai, o 1794 metų balandžio 16 d. duomenimis – 377 kariai ir 271 žirgas.^[7]

Dalyvavimas karo veiksmuose

Pulkas dalyvavo Baro konfederacijos mūšiuose, užfiksuotas jo karių dalyvavimas Vidavos mūšyje.^[1] Pulkas taip pat dalyvavo 1792 m. Rusijos-ATR karo (Targovicos konfederacijos) ir 1794 m. ATR–Rusijos karo (Kosciuškos sukilimo) kovos veiksmuose.

Dislokacijos vietos

Savo egzistavimo laikotarpiu pulkas buvo dislokuotas šiuose miestuose:

Gardinas
Pružanai (1783–1792).^[1]

Pulko kariai

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinėje sistemoje karinio dalinio viršininku (lenk. szef) neretai būdavo jo vardinis (titulinis) vadas, teikdavęs finansinę paramą. Pulko viršininko pareigos, siejamos su dideliais atlyginimais, dažniausiai buvo laikomos sinekūra. Praktinis vadovavimas tekdavo profesionaliems (ar karininko patentą įsigijusiems) kariškiams, įvardijamiems lenkišku terminu dowódca. Pulkui paprastai vadovavo pulkininkas. Viršininkai turėjo teisę kelti savo pavaldinių karininkų laipsnius (stiprinti).

Pagal 1777 m. patvirtintus nuostatus, pulko štabą sudarė šefas (viršininkas), du pulkininkai, papulkininkis (pulkininkas leitenantas), majoras, pulko intendantas, revizorius, adjutantas ir pulko felčeris (gydytojas). Kiekvienoje kuopoje turėjo būti: du kuopoms vadovaujantys kapitonai, penki štabo kapitonai, šeši leitenantai ir šeši vėliavininkai (kornetai). Atskirais laikotarpiais pulke tarnavo poručiko laipsnį turėjęs bereiteris (arklininkas). Pulko etatų sąraše nebuvo poručiko (jaunesniojo leitenanto).^[8]

Šefai:

generolas Sapiega (1717 m.)
LDK pakamaris generolas kunigaikštis Radvila (1755)
LDK pakamaris generolas leitenantas kunigaikštis Stanislovas Ignotas Radvila V (1759–1764)
generolas majoras Mykolas Grabovskis (1765–1786)
generolas majoras Mikalojus Radvila XII (1786–1790)
Janas K. Stryjenskis (1792)^[1]

Pulkininkai:

Mikalojus Radvila (iki 1786 m.),
Janas K Stryjenskis (1785–1791)
Kšištofas Engelhardtas (1791 m.)^[1]^[9]

Antrieji pulkininkai:

Jeržis Obyrnas (1766–1790),
Liudvigas Šaumanas (1790–1791)
Mykolas Deskuras (1791–1792)

Bibliografija

Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 8311070903.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831., p. 21.
↑ ^2,0 ^2,1 Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 141.
↑ Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. XXI.
↑ Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) p. XXII.
↑ Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. XXVI.
↑ Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 142–143.
↑ ^7,0 ^7,1 Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 101.
↑ Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 141.
↑ Machynia, Mariusz, Rakutis Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 144.