3-ioji Lietuvos Didžiosos Kunigaikštystės liaudies kavalerijos brigada
Kavaleristų iečių vėlavėlė
Veikė	1792–1795
Valstybė	Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublika
Rūšis	Kavalerija
Dydis	iki 419 karių
Būstinė	Raseiniai[1]
Mūšiai	Vilniaus sukilimas
Vadovybė
Pulko vadas	Juozapas Antanas Kosakovskis

3-ioji LDK tautinė kavalerijos brigada (lenk. 3 Brygada Kawalerii Narodowej Wielkiego Księstwa Litewskiego) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kavalerijos brigada, Abiejų Tautų Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalinys, veikęs 1792–1795 m.

Dalinys suformuotas 1792 m., karo su Rusija laikotarpiu.^[2] 1793 metų vasarį LDK lauko etmonas Simonas Kosakovskis išleido įsakymus vadovaujantiems generolams:^[3]

''1-osios LDK divizijos viršininkui ponui Chlevinskui (lenk. Chlewiński) duodu nurodymą (lenk. ordynans) iš 1-osios lietuvių brigados suformuoti naujai steigiamą 3-iąją brigadą, atskiriant keturias vėliavas […] – Didžiosios (etmono) buožės, Naugarduko vaivados, kunigaikščio Dominiko Radvilos ir kapitono Pangovskio; su jų visu turtu, rekvizitais ir lėšomis pagal brigados kasos etatus suformuoti minėtą 3-iąją brigadą. Šis įsakymas pildomas ut supra. Datuota Gardine 1793 m. vasario 14 d.'' Simonas Korvinas Kosakovskis, LDK Didysis etmonas

„Ponui generolui majorui Tvardovskiui duodu įsakymą iš 2-osios LDK brigados atskirtas 6 vėliavas – Didžiosios (etmono) buožės, Potockio, Matusevičiaus, Rudnickio, Kocielio ir Oskierkio priskirti formuojamai 3-ajai brigadai. Šios vėliavos turi turėti visus rekvizitus, išteklius ir lėšas pagal Statutą ir brigados štabe būtų viskas, kas priklauso vėliavai. Atskiros vėliavos, priskiriamos 3-iosios brigados formavimui, turi būti visapusiškai aprūpintos pagal pono Chlevinskio, vadovaujančio 3-iosios brigados formavimui, nurodymus. Šį įsakymą patvirtinu uždėdamas karinį antspaudą ir pasirašydamas. Duota Gardine 1793 m. vasario 14 d.'' Simonas Korvinas Kosakovskis, LDK Didysis etmonas.

Brigada buvo suskirstyta į du eskadronus, kiekvieną kurių sudarė dvi vėliavos. 1794 metais ji buvo suskirstyta į 4 vėliavas.^[4]

Brigadoje 1793 m. rugpjūčio 1 d. buvo 348 kariai ir 294 žirgai, o 1794 m. balandžio 16 d. – 332 kariai (etatų skaičius – 419) ir maždaug 286 žirgai.^[5]

1794 m. rugpjūčio 11 d. brigados kariai dalyvavo Vilniaus sukilimo mūšiuose dėl Vilniaus.^[2]

Karininkų pareigas brigadoje ėjo: brigados vadas, vicebrigadininkas-vicekomendantas, majoras, kapitonas-kasininkas, revizorius, adjutantas, kapitonas, leitenantas (poručikas), jaunesnysis leitenantas (podporučikas), praporščikas ir vėliavininkas.^[6] Karininkų laipsniai taip pat apėmė draugo ir įgaliotinio laipsnius. Jie atitiko praporščiko laipsnį. Patentus eiti šias pareigas suteikdavo ne karalius, o dalinio kapitonai ar etmonai; jų funkcija vėliavoje gali būti lyginamas su puskarininkio.^[6]

• brigados vadas- komendantas – Juozapas Antanas Kosakovskis
• brigados vicekomendantas – Juozapas Montvydas Bialozaras (Józef Montwid Białłozor)
• majoras – Martynas Mialozaras (Marcin Białłozor)
• adjutantas – Stanislovas Eismantas
• intendantas-leitenantas – Stanislovas Hromyko
• auditorius – Adamovičius^[7]

Karių algą reglamentavo 1717 m. etatas (nuostatai), kuriame buvo numatytos algų porcijos ir dalinių nuolatinės dislokacijos vietos su gaunamų algų šaltiniais, vadinamosios konsistencijos. Tautinio autoramento daliniuose – husarų, petihorų ir lengvosiose vėliavose – karininkai gaudavo kelių kareivių algai lygų atlyginimą: pulkininkas gaudavo 12 porcijų algą, leitenantas - 6, o iš kiekvienos porcijos buvo išlaikomi du kariai – draugas ir eilinis.^[8]

• Czop, Jan (2017). Barwa Wojska Rzeczypospolitej Obojga Narodów w XVIII wieku oraz Legionów Polskich 1797-1807. Wydawnictwo LIBRA PL. ISBN 978-83-635-2698-6.
• Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831 (1 leid.). Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
• Machynia, Mariusz, Rakutis, Vaidas, Srzednecki, Czesław, (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.{{cite book}}: CS1 priežiūra: extra punctuation (link) CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
• Ratajczyk, Leonard (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy (1 leid.). Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 83-11-07090-3.

Ž • A • R LDK kariuomenė (1717–1795) Pagrindinis straipsnis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Susiję straipsniai Tautinė kavalerija Petihorai Pėstininkai Reguliarieji daliniai LDK gvardijos pėstininkų pulkas 1-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas 2-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas 3-asis LDK lauko etmono pėstininkų pulkas 4-asis LDK lauko etmono pėstininkų pulkas 5 6 7 8 9 LDK etmono buožės grenadierių pulkas LDK etmono buožės šaulių pulkas 3-asis LDK lengvųjų pėstininkų batalionas Janyčarų vėliavos Didžiojo etmono Lauko etmono Vengrų daliniai Didžiojo maršalkos vengrų Didžiojo etmono šaulių Lauko etmono šaulių Tribunolo pėstininkų Įvairūs Lietuvos šaulių korpusas Lietuvos milicija 2-asis Gardino batalionas Vikisritis: Lietuva Kavalerija Priešakinės sargybos pulkai 1-asis karaliaus 2 3 4 5 6 7 8 Dragūnų pulkai LDK raitosios gvardijos pulkas LDK dragūnų pulkas Didžiojo etmono Lauko etmono Tautinės kavalerijos brigados 1 2 3 1794 m. sukilimo savanorių daliniai 1-asis žemaičių 2-asis žemaičių Gardino Gardino raitųjų šaulių Kauno Lietuvos Brastos raitelių Lisovskio kavalerijos Lydos pavieto Pajūrio kavalerijos Prienų Raseinių ulonų Kobrino kavalerijos Kazimiero Sapiegos Šaalo raitelių Šiaulių savanorių Trakų (Muchos, totorių) Vilniaus kavalerijos Vilniaus savanorių Žemaičių savanorių Inžineriniai korpusai Artilerijos Inžinierių Divizijos 1-oji 2-oji Vadovybė ir administracija Etmonas Didysis Lauko Didysis Sargybinis Stovyklininkas Vėliavininkas Žirgininkas Ginklininkas Regimentorius Vaivada Lauko raštininkas Kaštelionas Ceigmeisteris Vaiskis Vėliavininkas Lauko gurguolininkas LDK karinė komisija Ceigvartas