2024 m. Jemeno bombardavimas

2024 m. Jemeno bombardavimas
Priklauso: Jemeno pilietinis karas (nuo 2014), 2023 m. Izraelio užpuolimas

Data 2024 m. sausio 12 d. –
Vieta Hučių valdomos Jemeno teritorijos
Rezultatas Besitęsiantis konfliktas
Konflikto šalys
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Australijos vėliava Australija
Kanados vėliava Kanada
Nyderlandų vėliava Nyderlandai
Bahreino vėliava Bahreinas
Jemeno vėliava Jemenas

Irano vėliava Iranas
Hezbollah

Nuostoliai
- 75 žuvę, dešimtys sužeistų
Sunaikinta 60 karinių hučių objektų

2024 m. Jemeno bombardavimas – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės organizuoti kariniai smūgiai Irano remiamų hučių kontroliuojamose Jemeno teritorijose.[1]

Priešistorė

2014 m. Jemene prasidėjo pilietinis karas tarp Abdrabuh Mansuro Hadžio vyriausybės ir ginkluoto hučių judėjimo bei jų šalininkų ir sąjungininkų.[2] Karinių neramumų metu hučių pajėgos užėmė Jemeno vakarinę dalį ir Raudonosios jūros pakrantę.

2023 m. Izraelio užpuolimo metu Izraelio pajėgoms įžengus į Palestinos kontroliuojamą Gazos ruožą, hučių judėjimas paskelbė blokuosiantis laivus, vykstančius į Izraelį.[1] Hučiai pradėjo intensyviai atakuoti laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą.[3] Nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. pradžios hučių grupuotė surengė 27 piratinius ir teroristinius išpuolius prieš tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje ir nesulaukė atsako.[4] Dėl to dauguma krovininių laivų tarp Azijos ir Europos nustojo naudotis Sueco kanalu, o laivybos įmonės nukreipė savo laivų maršrutus per Gerosios Vilties kyšulį ir Pietų Afrikos Respublikos teritorinius vandenis.[1]

2024 m. sausio 10 d. priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija, kuria hučių judėjimas buvo paragintas nutraukti atakas Raudonojoje jūroje.[4]

Smūgiai

Sausio 12 d.

Sausio 12 d. JAV, JK, Australijos, Bahreino, Kanados ir Nyderlandų pajėgos panaudojo virš 100 įvairių amunicijos vienetų, tarp jų raketas „Tomahawk“.[1][3] Smūgiai iš naikintuvų, antvandeninių ir povandeninių laivų suduoti virš 60 taikinių 16-oje hučių kovotojų objektų.[3] Sąjungininkai smūgiavo į hučių vadavietes, kontrolės punktus, amunicijos sandėlius, ginklų paleidimo sistemas, gamybos objektus, oro gynybos radarų sistemas, dronų laikymo ir paleidimo objektus, balistinių ir sparnuotųjų raketų sandėlius ir paleidimo objektus.[3]

Sausio 13 d.

Sausio 13 d., maždaug 3 val. 45 min. vietos laiku, JAV pajėgos sudavė smūgį hučių radiolokacijos objektui Jemene.[4][1]

Sausio 16 d. - 22 d.

  • Sausio 16 d. 4:15 ryte vietiniu laiku JAV pajėgos smogė hučių bazei, kurioje buvo laikomos hučių raketos.[5]
  • Sausio 17 d. JAV ketvirtą kartą smogė hučių bazėms. Sunaikinta 14 hučių raketų.[6]
  • Sausio 18 d. 15:40 vietiniu laiku JAV sunaikino Jemeno tris balistines raketas, kurios JAV teigimu buvo ruošiamos laivybai Raudonąja jūra trikdyti.
  • Sausio 19 d. 18:45 vietiniu laiku JAV karininio laivyno laivas USS Dwight D. Eisenhower su F/A-18 tipo bombonešiu sunaikino nepraneštą skaičių Jemeno raketų.
  • Sausio 20 d. 16:00 vietiniu laiku JAV sudavė oro smūgius hučių teritorijoms ir sunaikino daugiau hučių raketų.
  • Sausio 22 d. Jungtinės Karalystės ir JAV pajėgos surengė oro atakas įvairiose hučių kontroliuojamose teritorijose bei Jemeno sostinėje Sanoje. Atakuoti kariniai radarai, bepiločiai orlaiviai bei kovinių raketų bazės.[7]

Reakcija

Po išpuolių hučių judėjimas pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų prieš Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę.[4] Jemene prasidėjo masiniai protestai prieš šias šalis.[1]

Iranas, Turkija ir Rusija pasmerkė smūgius prieš Jemeno hučius.[4]

JAV prezidentas Joe Biden paskelbė, jog nedvejos „įsakyti imtis tolesnių priemonių mūsų žmonėms ir laisvam tarptautinės prekybos srautui apsaugoti, jei to prireiks“.[3]

Šaltiniai