PROFILPELAJAR.COM

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

2012 pasaulio pabaigos prognozė – plačiai po pasaulį paplitusi prognozė, pranašystė, kad 2012 m. turėjo įvykti pasaulio pabaiga. Idėja išplatinta knygų, televizijos laidų, internetinių reportažų. Ji grįsta Mezoamerikos ilgojo skaičiavimo kalendoriaus pabaiga: 5125 metų periodo pabaiga, kuri įvyko 2012 m. gruodžio 21 d. Taip pat įtraukti aplinkotyrininkų ir klimatologų perspėjimai apie gresiantį masinį rūšių nykimą ir klimato kaitą bei įvairiais kitais senoviniais kūriniais, pranašystėmis, piešiniais, prognozuojančiais pasaulio pabaigą.

Tačiau Meksikos nacionalinio autonominio universiteto archeologas Guillermo Bernalis pažymėjo, kad įrašuose, rastuose skirtingose majų radavietėse, nurodytos datos gerokai pranoksta 2012 metus – pavyzdžiui, viename įraše nurodyti apytikriai 4772 metai.^[1]

Pasaulio pabaiga pranašauta istorijos bėgyje daug kartų, remiantis religinėmis pranašystėmis ar astronominiais įvykiais, kaip kometų pasirodymas, saulės užtemimai ar kalendoriniai tūkstantmečiai.

Mezoamerikos kalendorius

Pasaulio pabaigos skelbėjai teigė, kad senovės majų astronomai žinojo apie būsimą retą Žemės, Saulės ir Paukščių Tako centro išsirikiavimą į vieną liniją 2012 m. žiemos saulėgrįžos metu. Šis išsilygiavimas siejamas su lygiadienių precesija ir persikėlimu iš vieno pasaulio į kitą.

Tuo tarpu majanistai nesutiko su tokia kalendoriaus interpretacija. Jie teigia, kad 2012 m. gruodžio 21 d. tiesiog žymi esamo baktuno pabaigą ir kalendoriaus perėjimą į 13.0.0.0.0. baktuną kaip kad automobilio odometras pasiekęs ribą persiverčia į nulius. Majanistai Schele ir Freidel teigė, kad Naujojo Amžiaus tikėjimai klaidingai interpretuoja ir iškraipo senovės majų kultūrą.

2012 m. gruodžio 21 d.

Šios datos svarba majanizme kilo iš to, kad tai yra dabartinio baktuno majų kalendoriuje pabaiga. Buvo daug tikinčiųjų, kad šios eros pabaiga bus pažymėta globaliu sąmonės sukrėtimu ir naujos eros pradžia. Spekuliacijos apie šią datą buvo randamos jau 1966 m. archeologo, antropologo Michael D. Coe knygoje „The Maya“. Joje teigiama, kad 2011 m. gruodžio 24 d. (vėliau data pakeista į 2012 m. gruodžio 23 d.) gali įvykti pasaulio pabaiga. Vėliau šia data ėmė spekuliuoti rašytojas Frank Waters, remdamasis astrologinėmis schemomis bei hopių pranašystėmis 1975 m. knygoje „Mexico Mystique: The Coming Sixth Age of Consciousness“. 2012-ųjų reikšmė minima ir José Argüelles knygoje „The Transformative Vision“. 1987 m. įvykusi planetų harmoninė konvergencija, dalinai sutapusi su majų kalendoriumi ir astrologinėmis pranašystėmis tik paskatino 2012 m. pasaulio pabaigos teorijos platinimą. Etnobotanikas, rašytojas ir filosofas Terence McKenna sukūrė Naujovės teoriją, kad laikas juda bangomis ir baigiasi 2012 m. gruodžio 21 d. Dalis knygoje minimų „sukrėtimų“ galimai pasitvirtino, pavyzdžiui, 2009 m. balandžio 19 d. prasidėjusi kiaulių gripo pandemija. Tyrinėtojas John Major Jenkins knygoje „Galactic Alignment“ rašė, kad senovės majai nuspėję, jog 2012 m. žiemos saulėgrįžos metu įvyks juodosios skylės jungtis Paukščių Tako galaktikos centre.

Pasak Jenkins teorijos, šį įvykį majai išpranašavo pagal Paukščių Tako tamsiosios properšos stebėjimą iš žemės, tačiau kiti tikėjo, jog šią žinią majams galėję perduoti ateiviai. 2006 m. psichonautas Daniel Pinchbeck 2006 m. išleido knygą „2012: The Return of Quetzalcoatl“, kurioje teigė, kad 2012 m. greičiau įvyks sąmonės perversmas, o ne apokalipsė.

Pranašystės

Žinoma tik viena majų inskripcija (apirusi), bylojanti apie 13-ojo baktuno pabaigą, kurią žymi dabartiniai 2012 m. Ji buvo dalinai iššifruota majanisto David Stuart.

Tzuhtz – (a)j – oom u(y) – uxlajuun pik

(ta) Chan Ajaw ux(-te') Uniiw.

Uht – oom …

Y-em(al)… Bolon Yookte' K’uh ta …

Tryliktasis baktunas bus užbaigtas

Ketvirtasis ahau, Trečiasis iš Uniiw (K’ank’in).

… įvyks.

(tai bus) nusileidimas(?) Devintosios pagalbos(?) Dievo(-ų) į…

History Channel laidose apie 2012 m. taip pat siejo ir kitas pranašystes, tačiau nė vienoje iš jų konkrečiai neminimi 2012-ieji. Pavyzdžiui, teigiama kad hopiai XX a. 5-ame dešimtmetyje įspėjo, jog pasaulio pabaiga įvyks po devynių pranašiškų ženklų. Tarp šių ženklų minimas „voratinklis, apraizgęs Žemę“ ir „mėlynoji žvaigždė“. Tarp kitų pabaigos šaltinių minimi Apsireiškimo knyga, Jonas Patmietis, Kumijos Sibilė, „Vaticinia Nostradami“, Šv. Malachijaus Popiežių pranašystė, Myrddin Wyllt.

2001 m. knygoje „The Orion Prophecy“ autoriai Patrick Geryl ir Gino Ratinckx teigė, kad mitologinės Atlantidos gyventojai, užlieti milžiniško potvynio po paskutinio apledėjimo persikėlė į Nilo deltą ir hieroglifais įspėjo ateinančias kartas apie 2012 m. įvyksiančią apokalipsę. Pasak autorių, šis perspėjimas neva buvo Sfinkso, Gizos piramidžių ir graikų Denderos šventyklos viduje. Taip pat cituojamas retas Albert Slosman Egipto Mirusiųjų knygos vertimas bei vertėjo knyga „Le Grand Cataclysme“.

Išsilygiavimo teorija

Saulės sistemoje gravitacija lemia, jog Saulė ir jos planetos dalijasi ta pačia plokščia orbita – ekliptika. Dvylika Zodiako žvaigždynų juda kartu ar šalia ekliptikos ir laikui bėgant atsitraukia 1° per 72 metus. Tai vyksta dėl nedidelio žemės ašies svyravimo jai besisukant. Todėl, maždaug kas 2160 m. žvaigždynas, matomas pavasario lygiadienio rytą, pasikeičia. Toks pasikeitimas astrologijoje žymi naujos eros pradžią. Šiuo metu Žemė yra Žuvų eroje, tačiau ji greitu laiku turėtų pereiti į Vandenio erą. Per 26 tūkst. metų Žemė pereina per visus Zodiako žvaigždynus ir lygiadienių precesija atlieka visą ratą aplink ekliptiką.

Fenomenas grindžiamas galaktikos išsilygiavimu. Dabar pavasario lygiadienis vyksta Žuvų žvaigždyne, o žiemos lygiadienis – Šaulio žvaigždyne; šie žvaigždynai susikerta ties galaktikos pusiauju. Kas 2000 metų, žiemos saulėgrįžos metu, Saulė, Žemė ir galaktikos centras išsilygiuoja į vieną liniją ir Saulė pasislenka galaktikos vija. Teigiama, kad 2012 m. šis išsilygiavimas (tariamai išpranašautas majų) sutaps su majų kalendoriaus pabaiga ir žymės senosios eros arba viso pasaulio pabaigą.

Astronomai ir majanistai teigė, kad nėra pagrindo manyti, jog majai baktuno pabaigą siejo su apokalipse. Be to, majai neturėję tikslių astronomijos įrankių ir negalėję nustatyti galaktikos centro, o panašios konvergencijos įvyko ne kartą ir praėjo be incidentų (pvz., 1998 m.).

Nibiru

Kita paplitusi teorija, kad 2012 m. (nors data ne kartą keista) pasaulio pabaigą turėjo sukelti į Žemę atsitrenkusi ar jos sukimą sustabdysianti Planeta X dar vadinama Nibiru. Pranašauta, kad jos dydis yra iki 20 kartų didesnis už Jupiterio ir jos kursas einąs tiesiai link Žemės. Šios teorijos sukūrimą lėmė astronomų hipotezė apie už Neptūno orbitos skriejančią nežinomą planetą. Teorijos platintojai Zecharia Sitchin, Nancy Leider.

Ši teorija astronomų visiškai atmesta, nes toks milžiniškas dangaus kūnas būtų matomas plika akimi ir sukeltų ryškius pokyčius planetų orbitose.

Kultūroje

2012 m. pasaulio pabaigos teorija plačiai eskaluota populiariojoje kultūroje. Internete paskelbta daug videopasakojimų apie ateinančią apokalipsę, History Channel taip pat šia tema kūrė laidas, išleista daug knygų. Filmų režisierius Roland Emmerich išleido filmą „2012“ remdamasis šia teorija.

Visame pasaulyje prognozuotą pasaulio pabaigos dieną, gruodžio 21, įvairios žmonių grupės (ypač ufologijos, naujojo amžiaus šalininkai) rinkosi į, jų manymu, šventas, su ateiviais susijusias vietas, pvz., Biugarašą (Prancūzija), Širinčę (Turkija), Rtanį (Serbija), laukti pasaulio pabaigos. Dalyje Brazilijos miestelių (San Fransisko de Paula, Korginjas) oficialiai pradėtos kaupti atsargos ir įrengti bunkeriai. Meksikoje, Gvatemaloje esančiose majų archeologinėse vietovėse vyko iškilmingos 13-ojo baktuno pabaigos pažymėjimo ceremonijos, kuriose dalyvavo ir Lotynų Amerikos šalių vadovai.