2005 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 72-asis Lietuvos vyrų ir 58-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.
Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas
72-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko 2005 m. gegužės 7–14 d. Šiauliuose.[1]
Dalyviai
Čempionato dalyvių sudėtis buvo: pirmi šeši 2004 m. čempionato žaidėjai, penki pirmi žaidėjai iš 2005 m. vasario mėn. vykusio čempionato pusfinalio: Vitalijus Novikovas, Dmitrijus Chocenka, Virginijus Dambrauskas, Matas Narmontas ir Airidas Savickas bei vienas dalyvis nuo Lietuvos šachmatų federacijos, kuri pagal čempionato nuostatus galėjo skirti vieną išskirtinę vietą dalyviui už metų pasiekimus. Tais metais šachmatų federacijos vykdomojo komiteto sprendimu vyrų čempionate buvo pakviesta dalyvauti MDM ir TM Viktorija Čmilytė.[2]
Čempionato eiga
Po trijų ratų
Pirmajame rate tik du susitikimai, Vitalijaus Novikovo su DM Šarūnu Šulskiu, ir Mato Narmonto su moterų didmeistre (MDM) ir TM Viktorija Čmilyte Abi jos baigėsi juodųjų pergalėmis. Kitos partijos baigėsi lygiosiomis.
Antrajame rate buvo taip pat dvi rezultatyvios partijos: Viktorija Čmilytė juodosiomis figūromis įveikė didmeistrį (DM) Šarūną Šulskį, TM Virginijus Dambrauskas baltosiomis nugalėjo TM Algimantą Butnorių, o TM Gediminas Šarakauskas juodosiomis laimėjo prieš Dmitrijų Chocenką.
Trečiajame rate žaidėjų aktyvumas dar paugo – lygiųjų tik dvi: taip sužaidė DM Aloyzas Kveinys su Vitalijum Novikovu , o Algimantas Butnorius su Dmitrijumi Chocenka. Kitose partijose dominavo juodosioms figūroms vadovavę žaidėjai: Airidas Savickas nusileido Šarūnui Šulskiui, Gediminas Šarakauskas – Vaidui Sakalauskui, Matas Narmontas – TM Virginijui Dambrauskui ir tik Viktorija Čmilytė baltosiomis įveikė TM Darių Zagorskį.
Po trijų ratų pirmavo MDM ir TM V. Čmilytė turėjusi 3 taškus iš 3 galimų. Po jos sekė TM V. Dambrauskas, surinkes 2,5 taško. Pustaškiu buvo atsilikę TM V. Sakalauskas ir DM. Šarūnas Šulskis.
Po šešių ratų
Po šešių ratų tebepirmavo Viktorija Čmilytė, surinkusi 5,5 taško. Pustaškiu atsilikęs buvo DM Šarūnas Šulskis. Net 1,5 taško atsilikęs buvo TM Vaidas Sakalauskas. Dar trys žaidėjai: DM Aloyzas Kveinys, Airidas Savickas ir Gediminas Šarakauskas, buvo surinkę po 3 taškus.
.
Po devynių ratų
Kai 7-ame rate Š. Šulskis juodosiomis figūromis įveikė G. Šarakauską, O V. Čmilytė baltosiomis – baigė lygiosiomis su V. Novikovu, Šarūnas pavijo Viktoriją ir abu turėjo po 6 taškus.
Likus dviem ratams iki čempionato pabaigos tebepirmavo TM Viktorija Čmilytė ir DM Šarūnas Šulskis, turėję po 7 taškus iš 9 galimų. Trečioje ketvirtoje vietoje laikėsi atitinkamai: TM Darius Zagorskis ir Gediminas Šarakauskas, kurių taupyklėse buvo po 5 taškus.
Likus ratui
Kai 10 rate Š. Šulskis baltosiomis figūromis pralaimėjo TM V. Sakalauskui, O V. Čmilytė juodosiomis – baigė lygiosiomis su G. Šarakausku, ji vėl tapo vienvalde lydere (7,5 taško) ir pustaškiu lenkė DM Š. Šulskį (7 taškai).
Kiti rezultatai: Vitalijus Novikovas – Dmitrijus Chocenka 1:0, Airidas Savickas – Virginijus Dambrauskas 0:1, Aloyzas Kveinys – Darius Zagorskis 0,5:0,5, Algimantas Butnorius – Matas Narmontas 0,5:0,5 lėmė, kad po šio rato pretendentų į bronzą dar padaugėtų. Geriausias galimybes užimti trečiąją vietą turėjo: V. Sakalauskas, D. Zagorskis, V.Dambrauskas ir G. Šarakauskas (visi po 5,5 taško).
Paskutinis ratas
Paskutiniame rate Š. Šulskis įveikė M. Narmontą, o Viktorija Čmilytė baigė lygiosiomis su Algimantu Butnoriumi tad, pasibaigus varžyboms, V. Čmilytė bei Š. Šulskis buvo surinkę daugiausiai taškų – po 8 iš 11 galimų.
Kas taps čempionu priklausė nuo jų turnyre pasiektų papildomų rodiklių. Aukštesni jie buvo V. Čmilytės. Šiaulietė, moterų tarptautinė didmeistrė ir tarptautinė meistrė, dvidešimt vienerių – Viktorija Čmilytė antrą kartą tapo Lietuvos vyrų šachmatų čempionato nugalėtoja. Pirmą kartą Lietuvos vyrų čempione ji tapo prieš penkerius metus.[3]
Antras liko DM Šarūnas Šulskis.
Dėl trečios vietos likimo svarbūs buvo susitikimai: Vaidas Sakalauskas – Vitalijus Novikovas 1:0, Virginijus, Dambrauskas – Aloyzas Kveinys 0:1, Darius Zagorskis – Gediminas Šarauskas 1:0. Susumavus jų rezultatus, paiškėjo, kad ir į trečią vietą pretenduoja du dalyviai: Vaidas Sakalauskas ir Darius Zagorskis, surinkę po 6,5 taško. Radviliškiečio TM Vaido Sakalausko aukštesni papildomi rodikliai lemė jam trečiąją vietą, o vilniečiui TM Dariui Zagorskiui – ketvirtąją.
Atvirojo čempionato lentelė
2005 m. Lietuvos šachmatų čempionato partijos.[neveikianti nuoroda]
Lietuvos moterų šachmatų čempionatas
58-asis vyko 2005 m. kovo 16–kovo 26 dienomis Vilniuje.
Dalyvės
Jame šveicariškąja sistema (9 ratai) varžėsi 28 šachmatininkės.[1] Dalyvavo visos praėjusių metų prizininkės.
Čempionate žaidė Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus, Elektrėnų, Telšių, Vilkaviškio ir Alytaus šachmatininkės.
Moterų čempionato eiga
Po keturių ratų
Po keturių ratų pirmavo po 3,5 taško surinkusios plungiškė Daiva Batytė ir šiaulietė Deimantė Daulytė.[6]
Po septynerių ratų
Po septynių ratų buvo trivaldystė – pirmavo po 5.5 taško iš 7 galimų turinčios, Simona Limontaitė iš Telšių, šiaulietė Deimantė Daulytė ir Daiva Batytė iš Plungės.[7]
Prizininkės
Per paskutinius du ratus Simona Limontaitė ir Deimantė Daulytė pasiekė po dvi pergales ir, pasibaigus čempionatui, abi buvo surinkusios po 7,5 taško iš 9 galimų. Dėl aukštesnių papildomų rodiklių čempione tapo telšiškė 17-metė Simona Limontaitė, o 16-metei Deimantei Daulytei iš Šiaulių atiteko antroji vieta. Pustaškiu atsilikusi, praėjusių metų moterų šachmatų čempionė Daiva Batytė, finišavo trečia.
Moterų čempionato lentelė
Šaltiniai
Sąrašas:Lietuvos šachmatų čempionatai | | Lietuvos čempionatai iki 1941 m. |
1927, 1931, 1932, 1933, 1934, 1935, 1936, 1937, 1938, 1939, 1940. | | LTSR čempionatai (1941-1989) m. |
1941, 1943, 1945,
1947, 1948, 1949, 1950, 1951, 1952, 1953, 1954, 1955, 1956, 1957, 1958, 1959, 1960, 1961, 1962, 1963, 1964, 1965, 1966, 1967, 1968, 1969, 1970, 1971, 1972, 1973, 1974, 1975, 1976, 1977, 1978, 1979, 1980, 1981, 1982, 1983, 1984, 1985, 1986, 1987, 1988, 1989. | | Lietuvos čempionatai po 1990 m. |
Klasikiniai čempionatai |
1990, 1993, 1994, 1998, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2012, 2013, 2014, 2015, 2020, 2021, 2022, 2023, 2024, | | Atvirieji čempionatai |
1991, 1992, 1995, 1996, 1997, 1999, 2000, 2010, 2011, 2016, 2017, 2018, 2019, |
|
|