1987 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

1987 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 54-asis Lietuvos vyrų ir 40-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas

54-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko 1987 m. balandžio 3–18 d. Vilniuje.

Čempionate žaidė 14 dalyvių: vienuolika vilniečių, du kauniečiai ir vienas žaidėjas iš Klaipėdos, Dalyvavo visi praėjusio čempionato prizininkai.

Eiga

Turnyro pradžia

Pirmajame rate dvi partijos buvo rezultatyvios, o kitos penkios baigėsi lygiomis. Starte nesisekė baltiesiems: Emilis Šlekys pralaimėjo Dariui Ruželei, o Šarūnas Germanavičius – Gediminui Rasteniui. Likusiuose susitikimuose: Vitalijus Novikovas – Aleksandras Ivanovas, Antanas Zapolskis – Darius Zagorskis, Algirdas Bandza – Algimantas Butnorius ir Aloyzas Kveinys – Donatas Lapienis buvo užfiksuotos lygiosios.

Antrajame rate A. Ivanovas nugalėjo A. Zapolskį, o D. Ruželė ir G. Piešina pralaimėjo atitinkamai V. Novikovui ir E. Šlekiui. Taikiai pasibaigė partijos: V. Mališauskas – D. Lapienis, G. Rastenis – A. Kveinys, A. Butnorius – Š. Germanavičius, D. Zagorskis – A. Bandza.

Trečiajame rate lygiosiomis pasibaigė susitikimai: A. Zapolskio su D. Ružele, A. Bandzos su A. Ivanovu, Š. Germanavičiaus su D. Zagorskiu ir D. Lapienio su G. Rasteniu. Kitose trejose partijose: E. Šlekio su V. Mališausku, V. Novikovo su G. Piešina, A. Kveinio su A. Butnoriumi baltiesiems teko sveikinti juoduosius su pergale.

Ketvirtajame rate tebuvo dvi lygiosios: taip A. Butnorius sužaidė su D. Lapieniu, o E. Šlekys – su V. Novikovu. Likusiose: V. Mališauskas baltosiomis įveikė G. Rastenį, A. Ivanovas – Š. Germanavičių, D. Ruželė – A. Bandzą, G. Piešina – A. Zapolskį, o D. Zagorskis nusileido A. Kveiniui.

Penktajame rate agresyvesni buvo juodieji – jie nugalėjo partijose V. Novikovas – V. Mališauskas, A. Zapolskis – E. Šlekys, A. Bandza – G. Piešina. Baltieji įrodė savo pranašumą partijose: D. Lapienis – D. Zagorskis ir G. Rastenis – A. Butnorius. Dvi partijos: Š. Germanavičius – D. Ruželė, A. Kveinys – A. Ivanovas baigėsi taikiai.

Po penkių ratų vienvaldžiu lyderiu buvo V. Mališauskas, turėjęs 4 taškus iš 5. Toliau su 3,5 taško sekė G. Piešina ir A. Ivanovas. Dar trys žaidėjai: D. Lapienis, G. Rastenis ir D. Ruželė buvo surinkę po 3 taškus.

10-12 ratai

Dešimtajame rate nukentėjo baltosiomis figūromis žaidusieji: V. Mališauskas pralaimėjo A. Ivanovui, A. Zapolskis – A. Kveiniui, V. Novikovas – D. Lapieniui. Lygiomis baigėsi G. Piešinos – A. Butnoriaus, E. Šlekio – G. Rastenio, D, Ruželės – D. Zagorskio ir A. Bandzos – Š. Germanavičiaus partijos.

Vienuoliktajame rate taikiai pasibaigė tik G. Rastenio partija su V. Novikovu. Kiti šeši susitikimai buvo rezultatyvūs. Kaip įprasta, geriau sekėsi baltosioms figūroms vadovavusiem žaidėjams: D. Zagorskis įveikė G. Piešiną, A. Ivanovas – D. Ruželę, A. Kveinys- A. Bandzą, D. Lapienis – A. Zapolskį, A. Butnorius – E. Šlekį ir tik Š. Germanavičius pralaimėjo V. Mališauskui.

Dvyliktame rate žaidėjų aktyvumas nesumenko. Varžovai tik A. Bandzos – D. Lapienio susitikime išsiskyrė taikiai. Kituose keturiuose: V. Mališausko – D. Ruželės, G. Piešinos – A. Ivanovo, A. Zapolskio – G. Rastenio, V. Novikovo – A. Butnoriaus susitikimuose baltieji į turnyro lentelę įsirašė po tašką. Tik Š. Germanavičiaus – A. Kveinio ir A. Bandzos – D. Lapienio partijose tai padarė juodieji.

Likus sužaisti po vieną partiją, vienvaldžiu lyderiu vėl tapo vilnietis V. Mališauskas, turintis 9,5 taško iš 12 galimų. Pustaškiu buvo atsilikęs vilnietis G. Piešina. Po 8,5 taško turėjo vilnietis A. Kveinys ir klaipėdietis A. Ivanovas.

Kovoje dėl prizinių vietų atsakymus, kurias ir kas, turėjo duoti susitikimai: A. Kveinys – V. Mališauskas, D. Ruželė – G. Piešina ir A. Ivanovas – E. Šlekys.[1]

Paskutinis ratas ir rezultatai

Paskutiniame rate baltiesiems teko nusileisti juodiesiems: A. Kveinys pralaimėjo V. Mališauskui, A. Ivanovas – E. Šlekiui, A. Butnorius – A. Zapolskiui. Kitos partijos baigėsi taikiai.

Lietuvos Mokslų Akademijos Chemijos ir cheminės technologijos instituto 23 metų inžinierius Vidmantas Mališauskas, surinkęs 10,5 taško iš 13 galimų, pirmą kartą tapo Lietuvos čempionu. Šiame čempionate jis pakėlė savo asmeninį reitingą net 28 taškais. Sidabro medalis atiteko vilniečiui Gintautui Piešinai, surinkusiam 9,5 taško ir pakėlusiam savo reitingą 16 taškų. Bronza buvo įteikta klaipėdiečiui Aleksandrui Ivanovui – 8,5 taško. Ketvirtas, su tiek pat taškų, liko Aloyzas Kveinys. Šis čempionatas buvo labai jaunas – vidutinis dalyvių amžius 23 m., kaip reta, rezultatyvus – tik 35 proc. partijų baigėsi taikiai ir nė vienam dalyviui nepavyko išvengti pralaimėjimo.[2]

Lentelė

1987 m. Lietuvos šachmatų čempionatas.[3][4]
Vieta Dalyviai St.
Nr.		 Miestai 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 Taš-
kai		 Bergeris
1 Vidmantas Mališauskas 14 Vilnius ½ 0 1 ½ 1 1 1 1 1 1 ½ 1 1 10,5
2 Gintautas Piešina 1 Vilnius ½ 1 1 1 0 1 0 1 ½ ½ 1 1 1 9,5
3 Aleksandras Ivanovas 12 Klaipėda 1 0 ½ 1 0 ½ 1 1 1 1 ½ 1 1 8,5 51
4 Aloyzas Kveinys 7 Vilnius 0 0 ½ ½ 1 1 1 ½ 0 1 1 1 1 8,5 46,50
5 Donatas Lapienis 8 Vilnius ½ 0 0 ½ 1 1 1 ½ ½ 1 ½ ½ 1 8
6 Darius Zagorskis 11 Vilnius 0 1 1 0 0 ½ 1 1 ½ ½ ½ ½ ½ 7
7 Vitalijus Novikovas 3 Vilnius 0 0 ½ 0 0 ½ ½ ½ 1 1 ½ 1 1 6,5
8 Emilis Šlekys 2 Vilnius 0 1 1 0 0 0 ½ ½ 0 0 1 ½ 1 5,5 34
9 Gediminas Rastenis 9 Vilnius 0 0 0 ½ ½ 0 ½ ½ 1 1 ½ 1 0 5,5 29,75
10 Algimantas Butnorius 10 Kaunas 0 ½ 0 1 ½ ½ 0 1 0 ½ ½ ½ 0 5
11 Darius Ruželė 13 Vilnius 0 ½ 0 0 0 ½ 0 1 0 ½ 1 ½ ½ 4,5
12 Algirdas Bandza 5 Vilnius ½ 0 ½ 0 ½ ½ ½ 0 ½ ½ 0 ½ 0 4 27,50
13 Šarūnas Germanavičius 6 Kaunas 0 0 0 0 ½ ½ 0 ½ 0 ½ ½ ½ 1 4 21
14 Antanas Zapolskis 4 Vilnius 0 0 0 0 0 ½ 0 0 1 1 ½ 1 0 4 20,25

Lietuvos moterų šachmatų čempionatas

40-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Šiauliuose, 1987 m. kovo 3-15 d.

Jame žaidė 14 šachmatininkių. ir 7-ios kviestinės šachmatų meistrės iš sovietinių respublikų, kurios dalyvavo ne konkurso tvarka.[5] Iš 1986 m. čempionato prizininkių dalyvavo tik šiaulietė V. Domkutė.

Čempionato rezultatai

Lietuvos žaidėjos neprilygo kviestinėms meistrėms, kurios turnyre užėmė pirmąsias septynias vietas. Kadangi viešnios dalyvavo ne konkurso tvarka Lietuvos čempione tapo geriausiai iš Lietuvos šachmatininkių pasirodžiusi 16-metė plungietė Laima Domarkaitė. Ji surinko 6,5 taško iš 13 galimų. Sidabro medalininke, kaip ir pernai, tapo šiaulietė Vilma Domkutė – 6 taškai, bronza atiteko vilnietei M. Kurkul – 6 taškai.

Lentelės

Vieta
čemp.		 Vieta
turn.		 Miestai Dalyvės Taškai
- 1. Maskva L. Zaiceva 10,5 (13)
- 2. Zaporožė L. Son 9
- 3. Frunzė L. Ostryj 8,5
- 4. Lvovas Z. Lelčuk 8
- 5. Lvovas I. Čioluškina 7
- 6. Piarnu[6] L. Piarnpu 7
- 7. Sevastopolis N. Ručjova 7

Vieta čemp. Vieta turn. Miestai Dalyvės Taš-
kai
1. 8. Plungė L. Domarkaitė 6,5
2. 9. Šiauliai V. Domkutė 6
3. 10. Vilnius M. Kurkul 6
4. 11. Šiauliai R. Domkutė 5,5
5 12. Vilnius R. Bajoraitė 5
*
*

Pastaba. * Kitos dvi Lietuvos šachmatininkės ir jų rezultatai nenustatyti.[5]

Šaltiniai

  1. ↑ R. Survila. Lems paskutinis ratas// Sportas, 1987 m. balandžio 18 d., Nr.47
  2. ↑ R. Survila. Čempionas – V. Mališauskas// Sportas, 1987 m. balandžio 21 d., Nr.48
  3. ↑ „1987 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-27. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 27 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  4. ↑ Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.215.
  5. ↑ 5,0 5,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2004. T.11. P.220-221.
  6. ↑ A. Uogelė. Šachmatininkių čempionatas// Raud. vėliava, 1987 m. kov 3 d.
Sąrašas:Lietuvos šachmatų čempionatai
Lietuvos čempionatai iki 1941 m.
LTSR čempionatai (1941-1989) m.
Lietuvos čempionatai po 1990 m.
Klasikiniai čempionatai
Atvirieji čempionatai