1983 m. Europos krepšinio čempionatas
XXIII Europos krepšinio čempionatas vyko 1983 m. Prancūzijoje (Limožas, Kanas, ir Nantas). Čempionatą laimėjo Italijos krepšinio rinktinė, finale rezultatu 105:96 nugalėjusi Ispanijos rinktinę. Bronzos medalius laimėjo TSRS vyrų krepšinio rinktinė, rezultatu 105:70 nugalėjusi Nyderlandų rinktinę. TSRS rinktinės sudėtyje žaidė Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša ir į geriausių čempionato žaidėjų penketuką patekęs Arvydas Sabonis.
Šis čempionatas tai pirmas Sabonio tarptautinis pripažinimas, jis buvo aiškus lyderis SSRS rinktinėje. Visi lietuviai žaidė starto penkete ir buvo rinktinės lyderiais kartu su Myškinu (CSKA).
Jugoslavai į čempionatą atsivežė būsimą krepšinio žvaigždę Draženą Petrovičių.
SSRS rinktinei nepavyko pusfinalyje įveikti galingos Ispanų komandos, kurių gretose žibėjo San Epifanio (BC Bacelona) ir Madrido Realo įžaidėjas J.A. Corbalán, pastarasis ir gavo čempionato MVP už puikiai organizuotą visos komandos žaidimą.
Šis čempionatas visiems įsiminė dėl Jugoslavijos fiasko, kuri sugebėjo užimti tik 7 vietą, tai skaudus smūgis pasaulio ir Europos krepšinio čempionams. Jugoslavai pralaiminėdami svarbias paskutines rungtynes italams, sukėlė masines muštynes aikštelėje.
Turnyras
Pirmas raundas
Pirmajame turnyro etape komandos buvo suskirstytos į dvi grupes – vienoje jų buvo šešios rinktinės. Kiekviena rinktinė sužaidė po vienerias rungtynes su visomis savo grupės komandomis. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą – 0 taškų.
Po keturias geriausias kiekvienos grupės komandas pateko į tolimesnį – atkrintamųjų varžybų etapą. Kitos rinktinės buvo priverstos toliau žaisti dėl 9-12 vietų.
A grupė
B grupė
Vietos
- Italija
- Ispanija
- SSRS
- Nyderlandai
- Prancūzija
- Izraelis
- Jugoslavija
- Vakarų Vokietija
- Lenkija
- Čekoslovakija
- Graikija
- Švedija
Europos krepšinio čempionatas |
---|
|
Ženeva, 1935 m. · Ryga, 1937 m. · Kaunas, 1939 m. · Ženeva, 1946 m. · Praha, 1947 m. · Kairas, 1949 m. · Paryžius, 1951 m. · Maskva, 1953 m. · Budapeštas, 1955 m. · Sofija, 1957 m. · Stambulas, 1959 m. · Belgradas, 1961 m. · Vroclavas, 1963 m. · Maskva, 1965 m. · Helsinkis, 1967 m. · Neapolis, 1969 m. · Esenas, 1971 m. · Barselona, 1973 m. · Belgradas, 1975 m. · Liežas, 1977 m. · Turinas, 1979 m. · Praha, 1981 m. · Nantas, 1983 m. · Štutgartas, 1985 m. · Atėnai, 1987 m. · Zagrebas, 1989 m. · Roma, 1991 m. · Miunchenas, 1993 m. · Atėnai, 1995 m. · Barselona, 1997 m. · Paryžius, 1999 m. · Stambulas, 2001 m. · Stokholmas, 2003 m. · Belgradas, 2005 m. · Madridas, 2007 m. · Katovicai, 2009 m. · Kaunas, 2011 m. · Slovėnija, 2013 m. · Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Latvija, 2015 m. · Suomija, Izraelis, Rumunija, Turkija, 2017 m. · Čekijos Respublika, Gruzija, Italija, Vokietija, 2022 m. · Kipre, Suomijoje, Lenkijoje, Latvijoje, 2025 m. |
|
|
|